Quantcast

Velnio sėkla televizijoje

Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugpjūčio pabaiga) Antrojo internacionalo (1889–1916) kongresas. Čia jis susitiko su savo apleistos žmonos broliu Aleksandru Semionovičiumi (1886–1941), su kuriuo kartu apžiūrėjo miesto įžymybes.

Mirus sutuoktinei, Koba negaišo laiko gedului ir dar uoliau kibo į revoliucinę veiklą. Jis siekė sudominti marksizmu neišsilavinusius musulmonų tikėjimo darbininkus, organizavo bei vykdė ginkluotus apiplėšimus, grobė ir žudė žmones, taip pat reketavo ir šantažavo vietos (Baku dabartiniame Azerbaidžane) verslininkus.

Caro slaptoji politinė policija užfiksavo, kad Kremliaus onanistų dažnai minimos Rothschildų šeimos darbuotojas Davidas Lvovičius Landau (1866–1943), 1962 m. Nobelio premiją laimėjusio sovietinio mokslininko tėvas, reguliariai lėšomis remdavo bolševikus.

Pasauliniu driežažmogių sąmokslu tikintys žmonės šį faktą, be jokios abejonės, priims kaip nekvestionuojamą vakcinų kenksmingumo įrodymą, tačiau taip pat negalima atmesti prielaidos, kad šie verslininkai, kaip ir jų konkurentai, Kobai paprasčiausiai mokėjo dėl to, kad jų įmonėje nekiltų daugiau paslaptingų gaisrų arba kad jų šeimų nariams (ypač nepilnamečiams) nenutiktų „nelaimingas atsitikimas“.

1908 m. kovą našlio Josiaus linksmybės (jis nevengė audringų vakarėlių ir moterų draugijos) baigėsi, mat caro teisėtvarkos struktūros jį sučiupo dar kartą.

Iš pradžių jis buvo patupdytas į Baku Bailovo kalėjimo trečiąją kamerą (čia daug skaitė, žaidė, lavino vadinamosios esperanto kalbos įgūdžius ir organizavo visų įtariamųjų išdavystėmis utilizavimą), o vėliau išsiųstas į tremtį dvejiems metams.

Šį kartą caro valdžia nusprendė jį ištremti ne į Sibirą, o į Europai priskiriamą Vologdos guberniją. Dėl nežinomų priežasčių kelionė į Vologdą užtruko net tris mėnesius (būdamas Bailovo kalėjime jis keletą kartų bandė nesėkmingai pabėgti), tačiau galiausiai Josius, baigiantis 1909 m. vasariui (veikiausiai pagal Julijaus kalendorių), atvyko į Solvyčegodsko kaimą.

Vietinėms moterims, kaip ir jų „kolegėms“ iš Sibiro, Josius, net ir būdamas randuotas bei strazdanotas, atrodė gražus, tad vos atvykęs, negausiame politinių kalinių būryje jis labai greitai įsitaisė net dvi meilužes.

Solvyčegodsko kaime, kaip ir Naujojoje Udoje (Sibire), Kobai buvo vienu metu ir linksma, ir nuobodu. Tremtiniai daugiau ar mažiau visi laikėsi drauge ir rengdavo slaptus, bet audringus vakarėlius, tačiau ir tai jam greitai pabodo. Baigiantis 1909-ųjų birželiui, Josifas, padedamas Tatjanos Suchovos (spėjama, kad jie buvo meilužiai), užsivilko sarafaną ir persirengęs moterimi nuplaukė garlaiviu į vietos centru laikomą Kotlasą (dabartinis Archangelskas). Čia jis atsisveikino su Tatjana ir, sėdęs į traukinį, išvyko į Sankt Peterburgą (ekspertai taip ir negali pasakyti, ar jis buvo nusiskutęs barzdą bei ūsus).

1909 m. liepą (veikiausiai pagal Julijaus kalendorių) jis grįžo į Baku, kuriame subūręs likusius sėbrus (bolševikai dabar Baku buvo labai susilpnėję) pradėjo planuoti laivo užpuolimą (kad būtų už ką leisti „Bakinskij proletarij“). Čia jį taip pat pradėjo itin akylai stebėti du bolševikų gretose infiltravęsi agentai Fikusas ir Michailas.

Beveik tuo pat metu jis pradėjo reguliariai lankytis Tiflise (dabartinis Tbilisis), organizuodamas ir vykdydamas specialiąsias reketo ir plėšikavimo operacijas, tačiau jam veikiausiai taip ir nepavyko sužinoti apie savo tėvo – girtuoklio, mušeikos ir valkatos Visariono (1850–1909) mirtį.

Tai buvo itin svarbus metas Josiaus psichikos raidai, mat veikiausiai būtent tada visi tie revoliucionierių ir slaptųjų tarnybų dvigubi žaidimai jo prote pasėjo arba sudaigino paranojos sėklas, o ir jis pats daugelį metų buvo įtarinėjamas tarnavimu Ochrankai bei bendražygių išdavystėmis.

1909 m. rugsėjį (matyt, pagal Julijaus kalendorių) Josifą pasiekė žinios, kad dvigubas caro slaptosios policijos agentas išdavė vietą, kurioje buvo dislokuota vertinga leidybai naudojama įranga. Tą kartą Josiui greitai pavyko rasti naują slėptuvę, tačiau vos po kelių mėnesių (1910 m. kovą) Koba vėl buvo suimtas kartu su iš didikų kilusia savo meiluže Stefanija Petrovskaja (pedagoge, kataliko dukterimi, sutikta Vologdos tremtyje) ir dar kartą pasodintas į Bailovo kalėjimą.

Vėliau paleista iš kalėjimo Stefanija pradėjo jį lankyti ir Josius jai netgi pasipiršo. Tų pačių metų rugsėjį caro valdžia jį dar kartą nutarė išsiųsti į Solvyčegodską, tik šį kartą dar ir uždrausdama jam penkerius metus rodytis Kaukazo regione, tad sužadėtinės Josius ne tik nevedė, bet ir veikiausiai daugiau niekada nebematė.

Grįžęs į Solvyčegodską jis vėl pradėjo lakstyti paskui sijonus ir galiausiai kartu su meiluže Serafima Chorošenina apsigyveno našlės Marijos Kuzakovos name. Spėjama, kad būsto šeimininkę jis apvaisino savo sėkla ir ši vėliau pagimdė sūnų Konstantiną (1911–1996).

Koba nebandė susitikti su Konstantinu, tačiau vėliau šis įstojo į Leningrado (Sankt Peterburgo) aukštąją ugdymo įstaigą ir galiausiai gavo gerą darbo vietą Maskvoje (Centro Komiteto sistemoje). Didžiąją gyvenimo dalį jis dirbo kino, televizijos ir radijo sritis kuruojančiu aukšto rango funkcionieriumi, tad galima teigti, kad jo gyvenimas, nepaisant kelių sukrėtimų, buvo sėkmingesnis už Jakovo (1907–1943).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Keista!

Keista! portretas
Visi aprasytieji - isikunijo i LR valdzias! Ir moka musu pinigus va tokiems "rasytojams",uz valdziu populiarinima tarp Lietuvos ligoniu.

Dyką Leo

Dyką Leo portretas
labiau žinomą kaip elitinė Lienočka, išprievartavo. Už paslaugas sumokėjo rubliais ir dar padirbtais. Vagšę Lienočką ištiko - ne ne šokas o šikas. Nesustodama varo trydas apie kažkokį niekam seniai neįdomų gruziną Čiurkašvilį.

Gagarinas

Gagarinas portretas
Tikra tiesa! Man palatoje Leninas ja pasakojo,kol sanitarai man skafandra uzvilkinejo pries skrydi!
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Kai vėjai gairina viršugalvį
    Kai vėjai gairina viršugalvį

    Lietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...

  • Die Krim gehört uns!
    Die Krim gehört uns!

    Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...

    30
  • Patogi meilė
    Patogi meilė

    Mūsų meilė gamtai auga sulig termometro padalomis: kuo šilčiau lauke, tuo labiau ją mylime, tiksliau – vartojame. Vasarą dėl jos išvis pametame galvą – apgulame vandenų pakrantes ir poilsiavietes, leidžiamės pažintiniais a...

    5
  • Pastatų įtaka klimato kaitai
    Pastatų įtaka klimato kaitai

    Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statyb...

    2
  • Kas per tautybė?
    Kas per tautybė?

    Atrodė, Vilniaus krašto gyventojus telkia vilnietis V. Tomaševskis, bet, paaiškėjo, panašiai gali telkti ir kaunietis E. Vaitkus. Ir dar paaiškėjo: problemos svorio centras nėra nei E. Vaitkus, nei V. Tomaševskis. ...

    20
  • Jūrlapių braižymas
    Jūrlapių braižymas

    Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarank...

    4
  • Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?
    Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?

    Kažkas atsitiko Kauno merui. Žmogus, kuris kalbėjo apie svajonę, kad Kaunas bus kaip Niujorkas, paniro į atsiminimus apie Kauną ir Lietuvą prieš dešimtmetį. ...

    62
  • Kad išsvajotos atostogos neapkarstų
    Kad išsvajotos atostogos neapkarstų

    Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti u...

  • Į kuriuos vartus beldžiamės?
    Į kuriuos vartus beldžiamės?

    Sovietų okupacijos metais turėjome idealias sąlygas išmokti okupantų kalbą, anglų, vokiečių ar prancūzų dauguma mokėsi tik formaliai, be vilties kada nors ją panaudoti. Grįžus į laisvąjį pasaulį tapo aišku: svetima kalba –...

    1
  • Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?
    Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?

    Vienas svarbiausių šiandienos iššūkių Lietuvai yra demografinė situacija. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su gimstamumo mažėjimu ir senėjančia visuomene. Tai turi įtakos ne tik socialinei apsaugai, bet ir visai šalie...

    6
Daugiau straipsnių