Valstybės valdomos įmonės: kaip vertinti jų veiklos rezultatus?

Lietuvoje šiuo metu yra 54 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), jų turtas siekia 9,7 mlrd. eurų, o per pirmąjį šių metų pusmetį jos uždirbo 111 mln. eurų grynojo pelno. Kaip vertinti jų pasiektus veiklos rezultatus – ar jie patenkinami, ar yra priemonių, kaip valstybė galėtų juos pagerinti?

Per pastarąjį penkmetį valstybės valdomų įmonių sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau didžioji dalis šio pokyčio įvyko dėl urėdijų sujungimo. Kaip atrodo šis Lietuvos VVĮ portfelis? Lietuva vis dar valdo keletą labai specifinių įmonių, kurių veiklą vargu ar galima pavadinti strategine ar tokia, kurios negalėtų imtis privatus kapitalas. Pavyzdžiui, vienos iš įmonių pagrindinė funkcija yra veislinių kiaulių produktyvumo kontrolė, kita teikia apgyvendinimo bei reabilitacinio ir komercinio gydymo paslaugas.

Nemaža dalis VVĮ atlieka strategines funkcijas, pavyzdžiui, užtikrina elektros energijos tiekimą, kurias ne visada gali atlikti vien privataus sektoriaus atstovai. Kai kurių VVĮ pagrindinis tikslas nėra ir negali būti uždirbti kuo didesnį pelną – turbūt niekas nesitiki, kad, pavyzdžiui, indėlių ir investicijų draudimo veikla ar kelių transporto priemonių registrų duomenų tvarkymu užsiimanti valstybinė įmonė uždirbtų kuo didesnį pelną. Tačiau visi tikisi, kad net ir pelno nesiekiančios įmonės veiks skaidriai ir efektyviai bei neeikvos valstybės išteklių.

Vis tik daugelis valstybės valdomų energetikos, susisiekimo bei kitų sektorių įmonių veikia rinkos sąlygomis, kartais konkuruoja su privataus sektoriaus įmonėmis ir uždirba pelną. Per šiuos metus valstybė suplanavusi, kad VVĮ indėlis į biudžetą dividendų ir pelno mokesčių sieks 192 mln. eurų. Deja, kitų metų biudžeto projekte ambicijos ir planai jau šiek tiek kuklesni – 166 mln. eurų. Ar tokie beveik 10 mlrd. turtą valdančių ir 5,3 mlrd. eurų nuosavo kapitalo turinčių VVĮ rezultatai yra patenkinami?

Svarbiausia – nuo politinio ciklo, valdančiosios daugumos ir pavienių politikų norų nepriklausoma valdyba ir vadovai, galintys formuoti ir įgyvendinti ilgalaikę įmonės strategiją.

Pernai Lietuvos VVĮ nuosavo kapitalo grąža siekė 2,1 proc., o pirmąjį šių metų pusmetį ji sumažėjo iki 1,7 proc. Palyginimui, Švedija valdo 47 VVĮ, ir kiekviena iš jų turi labai konkretų tikslą, kokią nuosavo kapitalo grąžą turi uždirbti – ji svyruoja nuo 6 iki 16 proc. Jei Lietuvos VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža siektų 6 proc., per metus jos uždirbtų 318 mln. eurų pelno. Tai reiškia, kad visus kitų metų planus ir pažadus didinti NPD, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, vaiko pinigus, krašto apsaugos finansavimą ir senatvės pensijas būtų galima įgyvendinti visai nedidinant jokių mokesčių.

Kaip padidinti Lietuvos VVĮ skaidrumą, valdymo efektyvumą, o taip pat į biudžetą atnešamas pajamas? Svarbiausia – nuo politinio ciklo, valdančiosios daugumos ir pavienių politikų norų nepriklausoma valdyba ir vadovai, galintys formuoti ir įgyvendinti ilgalaikę įmonės strategiją. Situacija, kuomet profesionalios samdomos valdybos parengta strategija ir veiklos planai nubraukiami vieno politiko rankos mostu, nėra gerosios praktikos pavyzdys.

Veiklos skaidrumui ir efektyvumui labai padeda įmonės akcijų listingavimas – įtraukimas į akcijų prekybos sąrašą. Tai pritraukia akylas investuotojų ir analitikų akis, kurios gali laiku pastebėti neatsakingus veiksmus ar galimai žalingą politikų kišimąsi į įmonės veiklą. Akcijos kainos pokyčiai, investuotojų bei visuomenės dėmesys priverčia pasitempti ir disciplinuoja.

Deja, šiuo metu iš 54 VVĮ tik penkios yra įtrauktos į „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų prekybos sąrašą, ir tik labai maža dalis šių penkių įmonių akcijų dalis yra laisvai prekiaujamos ir prieinamos investuotojams. Šią savaitę sužinojome, kad didžiausias dvi iš jų – bendroves „Energijos skirstymo operatorius“ ir „Ignitis gamyba“ – planuojama iš šio sąrašo išbraukti. Tačiau tai gali būti tik iš pirmo žvilgsnio bloga naujiena.

Kol kas dėl to, kad tik labai maža dalis šių įmonių akcijų buvo laisvai cirkuliuojančios, jos buvo prieinamos tik smulkiems investuotojams. Tačiau panašu, jog „Ignitis grupė“ šias dvi įmones patraukia iš biržos turėdama ambicijų listinguoti visos grupės akcijas. Toks įvykis galėtų tapti ne tik didžiausiu Baltijos šalių istorijoje pirminiu viešu siūlymu, bet ir daugeliu aspektu būti labai gera naujiena Lietuvai. Deja, toks planas gali turėti ir smegduobių – dukterines įmones iš biržos patraukti labai lengva, bet sugrįžimui į ją didesniu mastu gali, pavyzdžiui, priešintis kai kurie politikai.

Vis tik nekyla abejonių, kad tokiu keliu turėtų eiti ne tik didžiausia, bet ir daugelis kitų pelno siekiančių Lietuvos VVĮ. Greta to, kad šios įmonės turėtų didesnę atskaitomybę, veiktų skaidriau ir efektyviau, tai galėtų tapti visos Lietuvos kapitalo rinkos katalizatoriumi. Šiuo metu dėl listinguotų likvidžių įmonių trūkumo instituciniai investuotojai aplenkia mūsų rinką. Taip pat ir gyventojai, neturintys galimybių gauti teigiamų palūkanų už indėlius, turi mažai alternatyvų investuoti ir į Lietuvos įmonių akcijas, todėl jų santaupos ir investicijos keliauja į kitų pasaulio šalių vertybinių popierių rinkas.

Įsivaizduokime − jei trečdalis didžiųjų pelno siekiančių VVĮ akcijų būtų listinguojamos biržoje, tai leistų pritraukti apie 1,7 mlrd. eurų investicijų (darant prielaidą, kad rinkos kaina būtų artima nuosavo kapitalo vertei). Valstybė turbūt rastų kur šiuos pinigus produktyviai įdarbinti, o investavimo galimybės atsivertų ne tik Lietuvos gyventojams, bet instituciniams investuotojams, pavyzdžiui, pensijų fondams. Šiuo metu pensijų fondai neturėdami alternatyvų Lietuvoje didžiąją dalį gyventojų santaupų investuoja užsienyje.

Apibendrinant, VVĮ akcijų listingavimas atgaivintų Lietuvos kapitalo rinkas, išlaisvintų ne visada efektyviai įdarbintą valstybės kapitalą, suteiktų galimybes smulkiems ir instituciniams investuotojams išlaikyti kapitalą Lietuvoje bei paskatintų VVĮ veikti skaidriau, atsakingiau ir efektyviau. Tai ko laukiame?



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Amerikietiška svajonė
    Amerikietiška svajonė

    Galingiausių futbolo klubų vadovai, it susigėdę moksleiviai, viešai atgailauja, o JAV investicijų banko "JP Morgan" akcijos sminga į dugną. Iš didžiausio sporto istorijoje projekto, skambiai pavadinto Europos superlyga, liko tik...

  • Namelis Pakistano prerijose
    Namelis Pakistano prerijose

    Kadaise Pakistano mieste Abotabade driekėsi tūkstančio trijų šimtų metrų kelias. Jo gale daugelį metų plytėjo tušti niekam nereikalingos žemės plotai. Vieną dieną juos kažkas įsigijo. Netrukus ten atsirado pastatas. Trijų tūkstan...

    2
  • Kosta Rika dar nutolo
    Kosta Rika dar nutolo

    Rytoj Čade (yra tokia valstybė viduryje Afrikos) bus laidojamas prezidentas. Žinia apie jo mirtį nuskambėjo praėjus vos dienai po to, kai šis 68-erių politikas, siekęs šeštosios kadencijos, buvo paskelbtas prezidento rinkimų nugal...

    2
  • Ar A. Navalno gyvybė svarbi?
    Ar A. Navalno gyvybė svarbi?

    Nepaisant beprecedenčių valdžios represijų, šiandien Rusijoje rengiamos protesto akcijos, kuriose bus bandoma apginti Aleksejaus Navalno teisę į laisvę ir gyvybę. Rugpjūtį vos išgyvenęs pasikėsinimą cheminiu ginklu, sausį įkalintas...

    14
  • Atsidarome. Ar išmoktos pamokos leis nebeužsidaryti?
    Atsidarome. Ar išmoktos pamokos leis nebeužsidaryti?

    Panašu, kad ne savaitėmis, o dienomis kylanti psichologinė įtampa privertė Vyriausybę priimti sprendimus, kurie dar prieš keletą mėnesių atrodė sunkiai įmanomi. Formalūs pandemijos rodikliai Lietuvoje vėl grasina pramušti lubas...

  • Nebūk pavėpęs
    Nebūk pavėpęs

    Tikroji pandemija greičiausiai ne ta, kuri kilo užpernai ir kasdien pasiglemžia daugybę gyvybių. Kada tikriausioji, sukelianti dvasinę mirtį, prasidėjo, niekas nė nežino. Gal jau Adomo ir Ievos laikais. ...

  • Lietuvos advokatūra: ar STT neklaidina visuomenės?
    Lietuvos advokatūra: ar STT neklaidina visuomenės?

    Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2020 m. veiklos ataskaitoje tvirtinama, kad joje remiamasi faktais, kurie sugriaus viešojoje erdvėje sklandančius mitus. Vis dėlto Lietuvos advokatų atstovai mano, kad dokumentas ne tik neišsklaido mitų, ...

    1
  • Pakeliui į Šiaurės Korėją
    Pakeliui į Šiaurės Korėją

    Lietuva užtikrintais žingsniais žygiuoja Šiaurės Korėjos kryptimi. ...

    7
  • Srovės ir „siusiukai“
    Srovės ir „siusiukai“

    Pandemija mus ne tik išblaškė po vienatvės kampus, bet ir įspraudė į plokščią ekranų gyvenimą. Pavartai paveiksliukus feisbuko ar instagramo platybėse – tarsi paragauji uždrausto rojaus, pasidaliji nuomone ar naujiena &nda...

    1
  • Slapti pasimatymai
    Slapti pasimatymai

    Lemonui, Lemonui, Danieliui, Danieliui, o Pjerui ir nebeliko. Eurolygos reguliariajam sezonui kirtus finišo liniją, turnyro organizatoriai dalyviams padalijo jų uždirbtas premijas. Dalybų rezultatas – tarsi sename populiariame animaciniame fil...

    2
Daugiau straipsnių