Finansų ministerija žino, kaip iš valstybės valdomų įmonių išpurtyti šimtus milijonų litų. Esą vien valstybės įmonių savininkus atskyrus nuo valdytojų, paviešinus bendrovių finansinius duomenis ir iškėlus aiškius tikslus, valstybė jau po metų gautų papildomus 400 mln. litų dividendų.

Galima uždirbti daugiau

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, vakar Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatydama, kaip 2006–2010 m. sekėsi valdyti valstybės turtą, teigė, kad beveik visos ministerijos valdomos įmonės iki šiol dirbo pelningai. Tačiau taip pat ministrė pripažino, kad efektyvumo tikrai trūksta, ir ne tik Finansų ministerijos valdomoms įmonėms. Latviai ir estai, be pelno mokesčio, iš valstybės įmonių kasmet gauna dar apie 900 mln. litų dividendų. Lietuva – tik apie keliasdešimt milijonų litų.

"Ministerijos žinioje yra Lietuvos prabavimo rūmai, bendrovės "Indėlių bei investicijų draudimas", Turto bankas ir "Būsto paskolų draudimas". Negalime pasigirti tokia apyvarta ir pelnu kaip transporto ar energetikos įmonės, bet pirmos trys mūsų bendrovės iš esmės visą laiką dirbo neblogai, kiekvienais metais gaudavo apie 1–2 mln. litų pelno. Jos mokėjo ir stabilius mokesčius į biudžetą. Kiek kitaip yra su "Būsto paskolų draudimu". Įmonės vadovai nepamatuotai daug dėmesio skyrė komerciniams kreditams, todėl turime nuostolį. Bendrovei prireikė net papildomos finansinės injekcijos", – kalbėjo I.Šimonytė.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad nė viena iš ministerijos valdomų įmonių neskyrė lėšų reklamai ir labdarai. Darbo užmokesčiai buvo mažinami visur. Darbuotojų taip pat mažėjo beveik visose įmonėse.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas priminė, kad Turto banko darbuotojų atlyginimai net sunkmečiu itin dideli. Esą vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia 4,6 tūkst. litų per mėnesį. Vadovų – apie 10–11 tūkst. "Ar tai nėra puota maro metu?" – klausė komiteto nariai. Tiesa, K.Glaveckas pripažino, kad buvęs įmonės vadovas Jonas Budrevičius 2008 m. gaudavo net 18 tūkst. litų per mėnesį.

Reikia profesionalių vadovų

I.Šimonytė leido suprasti, kad ministerija šiuo metu žvalgosi dviem kryptimis: pagrindinė pirmosios krypties idėja – privatizacija ir nuostata, kad turtą efektyviai gali valdyti tik privatus kapitalas. Kita kryptis – nuostata, kad efektyviai turtą gali valdyti ir valstybė, tačiau tam reikia keisti valdymo modelius.

Jau anksčiau ūkio ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad prie įmonių valdymo nereikėtų prileisti politikų. Šie esą turėtų dirbti tik stebėtojų tarybose. Finansų ministrė pritaria tokiai idėjai, mat "politikas komandoje negali būti ir žaidėjas, ir treneris, ir teisėjas – žmogus, kuris yra atsakingas už įmonę, jos plėtrą, pelną, investicijų pritraukimą ir kitus dalykus, negali vertinti savo darbo".

"Valdyba turėtų pasakyti: ministre, tavo politiniai interesai nebus įgyvendinami, nes nukentės bendrovė. Ministerijų tarnautojams tai pasakyti labai sunku", – pavydį pateikė I.Šimonytė.

Dar viena problema – skaidrumas. Finansų ministerijos atstovai tikina, kad daugelis valstybės valdomų įmonių yra labai uždaros struktūros. Esą jei koks nors potencialus investuotojas norėtų gauti Lietuvos pašto, "Klaipėdos naftos" ar kitų įmonių duomenis – pelningumo, turto ir kitus rodiklius, – turėtų labai stengtis ir ilgai laukti. "Esama sistema apsunkina galimybes pritraukti investuotojus, kapitalą", – teigiama finansų ministerijos ataskaitoje. Be to, dabar gana sunku įvertinti ir įmonių valdybų bei stebėtojų tarybų darbą. Viešumas šį uždavinį taip pat palengvintų.

Esą atskyrus valstybės įmonių savininkus nuo valdytojų, paviešinus bendrovių finansinius duomenis ir iškėlus aiškius tikslus, valstybė jau po metų gautų papildomus 400 mln. litų dividendų.

Pelnas slepiamas?

Kaip neefektyvaus valdymo pavyzdį Finansų ministerijos atstovai pateikė skirstomuosius tinklus ir Ministro pirmininko tarnybą. Šioje dirba apie 200 žmonių, o jiems skirtas plotas neva siekia net 15 tūkst. kv. m – po 75 kv.m. vienam žmogui. Maždaug tokia pati situacija yra ir Seime. Užsienio reikalų ministerijos klerkams tenka po 35 kv. m. ploto. 75 kv. m – tai nemažo buto plotas, todėl Finansų ministerijos atstovai įsitikinę, kad tai – gerokai per daug.

Kalbant apie skirstomuosius tinklus, tiek Finansų ministerijai, tiek Biudžeto ir finansų komitetui užkliuvo įmonių apyvarta ir pelnas. Esą abiejų skirstomųjų tinklų bendrovių apyvarta kasmet skaičiuojamas milijardais litų, o pelnas siekia vos vieną kitą milijoną litų.

Anksčiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad valstybės valdoma elektros skirstymo bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST) šiuos metus gali baigti gavusi iki 1 mln. litų pelno, o VST – patyrusi 20 mln. litų nuostolių.

"Jeigu pasižiūrėsime į šių metų prognozuojamus skirstomųjų tinklų rezultatus, RST turės iki 1 mln. litų pelną, VST baigs su 20 mln. litų nuostoliais. Dabartinė pelno skaičiavimo metodika skirstomiesiems tinklams neleidžia būti pelningiems", – sakė A.Sekmokas.

Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis laikosi kitos nuomonės. Prieš porą dienų jis pareiškė, kad elektros skirstymo bendrovės slepia savo tikrąjį pelną.

"Jūs matote tik buhalterinius pelnus, o milžiniškos sumos toliau gražiai slepiamos per perteklinius amortizacinius atskaitymus. Pavartykite įmonių finansines ataskaitas – atskaitymai amortizacijai daugelį kartų viršija pajamas ir investicijas", – Pramonininkų konfederacijos posėdyje antradienį kalbėjo R.Kuodis.