.png)
- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aušra Lėka
Policininkai, kuriems Velykas, kaip ir Kalėdas, teko praleisti blokuojant kelius ties savivaldybių ribomis, šią savaitę ketina įrengti blokpostus prie Vyriausybės. Kantrybė išseko: kai reikia užtikrinti karantino laikymąsi ir viešąją tvarką, jie – pirmose kovos su COVID-19 pandemija linijose, o prie skiepų – paskutinėje tarp prioritetinių grupių prieš pradedant masinę vakcinaciją.
Niekas neginčijo, kad pradėti reikėjo nuo medikų, taip garantuojant sveikatos sistemos funkcionavimą, ir vyriausių visuomenės narių, kuriems didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 forma ar net mirti. Tačiau, leidžiantis prioritetų skale žemyn, logikos ėmė akivaizdžiai trūkti.
Prezidento, Vyriausybės ir Seimo narių, merų skiepijimą gal galima priskirti nepopuliarios "AstraZeneca" vakcinos reklaminei akcijai. Tačiau, kuo remiantis, skiepijami aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, ar teisėjai, teismo posėdžių sekretoriai ir raštinių darbuotojai, nors bylos dabar dažniausiai nagrinėjamos nuotoliniu būdu?
Nuoskauda, kad valdžiai trūko teisingumo ir logikos graduojant visuomenę pagal prioritetus, išliks ilgam.
Argumentuojama, kad dėstytojai skiepijami norint sugrąžinti į auditorijas studentus. Tačiau čia kalbama būsimuoju laiku, o policininkai priešakinėse linijose – jau nuo pirmos pandemijos dienos, be to, jie negali pasirinkti, akis į akį ar nuotoliniu būdu sulaikyti pažeidėjus. Be kita ko, studentų skiepyti prioritetine tvarka neketinama. Tad gali nutikti ir taip, kad dėstytojai, nors paskiepyti, neturės kam dėstyti.
Dėstytojai pirma kitų iškeliami ne todėl, kad patys saugiau jaustųsi, bet kad neužkrėstų studentų. Tad, kodėl prioritetams nepriskirti ir kiti dirbantieji kontaktinį darbą, kurie, pagal neseniai priimtą įstatymą, privalo reguliariai testuotis? Būtų ne tik logiška, bet ir pigiau, nes už jų reguliarų testavimą moka valstybė. Tačiau kažkodėl privalomo reguliaraus testavimo ir vakcinavimo sąrašai, kuriuos tvirtina ta pati Vyriausybė, skiriasi.
Žinoma, niekada visiems neįtiks, kaip surikiuota eilė prie deficito. Tikėkimės, vakcinos jau po kelių mėnesių netrūks. Tačiau nuoskauda, kad valdžiai trūko teisingumo ir logikos graduojant visuomenę pagal prioritetus, išliks ilgam.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?1Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...