Gerokai daugiau paramos

1997 m. „Vaikų linija“ pradėjo savo veiklą nuo kelių valandų telefoninės pagalbos per dieną. Šiandien emocinę paramą teikia 2 000 valandų per mėnesį – kasdien keliomis linijomis bendrauja su vaikais ir paaugliais telefonu ir internetu. Kasdien įvyksta daugiau nei 300 pokalbių su vaikais, kurie nori pasikalbėti įvairiomis temomis: apie santykius su tėvais, bendraamžiais, patyčias, savižudybę, nerimą, vienišumą, valgymo sutrikimus, lytinę orientaciją, tapatybę ir t. t.

Vaikus išklauso ir palaiko savanoriai konsultantai, kurie pirmiausia baigia parengiamuosius mokymus ir jų metu įgyja teorinių ir praktinių žinių apie emocinę paramą. Todėl „Vaikų linijos“ savanoriu gali tapti bet kokios specialybės ar išsilavinimo žmogus, ne jaunesnis nei aštuoniolikos metų amžiaus. Svarbiausia turėti motyvacijos ir galimybių skirti dalį savo laiko – maždaug 15 valandų per mėnesį.

Per 25 metus „Vaikų linijoje“ emocinę paramą teikė ar kitais būdais savanoriavo daugiau nei 1 500 žmonių. Kaip sako „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis, savanorių geografija šiandien labai išsiplėtusi.

„Veiklos pradžioje savanoriai dirbo tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, kiek vėliau – Klaipėdoje, o šiandien turime savanorių iš įvairių Lietuvos vietų ir net iš užsienio, mat, pradėjus plėsti emocinės paramos tiesioginio pokalbio internetu paslaugą, atsirado galimybė kviesti žmones savanoriauti nuotoliu“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.

Anot dr. R.Povilaičio, savanoriai yra milžiniškas turtas ne tik „Vaikų linijai“, bet ir visai visuomenei: ji tampa sveikesnė, kai vieni žmonės skiria savo laiko ir energijos siekdami padėti kitiems jaustis geriau.

Ar Lietuvoje dar liko patyčių?

2004 m. „Vaikų linija“ pradėjo sąmoningumo didinimo kampaniją „Be patyčių“, kurios tikslas ne tik šviesti visuomenę patyčių tema, bet ir ieškoti būdų, kaip padėti mokykloms spręsti šią opią problemą.

„Radome draugų Švedijoje – užmezgėme partnerystę su organizacija „Friends“ ir adaptavome jų taikomą patyčių ir žeminamo elgesio prevencijos programą Lietuvoje. 20-yje Lietuvos mokyklų nuosekliai įgyvendindami šią programą pastebėjome, kad patyčių mastas jose mažėja – kai kuriose mokyklose net trečdaliu sumažėjo mokinių, patyrusių žeminamą elgesį, sumažėjo mokinių, kurie žemino kitus, o mokyklos darbuotojų motyvacija įsitraukti į prevencinį darbą išaugo“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.

Savanoriai yra milžiniškas turtas ne tik „Vaikų linijai“, bet ir visai visuomenei: ji tampa sveikesnė, kai vieni žmonės skiria savo laiko siekdami padėti kitiems.

Nepaisant programos efektyvumo, „Vaikų linija“ turėjo stabdyti platesnį „Friends“ diegimą Lietuvos ugdymo įstaigose, nes nėra finansavimo šaltinių tokioms prevencinėms programoms diegti.

Panaši situacija ir dėl kampanijos „Be patyčių“. „Per aštuoniolika metų pavyko aktualizuoti patyčių temą ir prisidėti prie to, kad patyčių reiškinys atsirastų Švietimo įstatyme, kad mokyklose būtų rimčiau vertinamas šis vaikus žeidžiantis elgesys. Deja, kampanijos „Be patyčių“ veiklas teko pristabdyti“, – sako dr. R.Povilaitis ir su liūdesiu priduria, kad valstybės dėmesys patyčių problemai išblėso.

Bendraamžių balsas

„Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė sako, kad besikreipiančių vaikų ir paauglių pokalbiai su „Vaikų linijos“ savanoriais padeda jų rūpesčiams neužaugti iki nepakeliamų sunkumų.

dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė    „Vaikų linijos“ nuotr. 

„Svarbu atliepti vaikų poreikį būti pamatytiems ir išgirstiems rūpestingo suaugusio žmogaus. Tai padeda vaikams įgauti drąsos ir pasitikėjimo savimi, kai jie susiduria su įvairiais kasdienio gyvenimo iššūkiais. Deja, ne visi vaikai savo aplinkoje turi suaugusių žmonių, kuriais gali pasitikėti, kurti saugų santykį. Todėl emocinės paramos tarnybos atlieka svarbų vaidmenį išklausant ir palaikant vaikus“, – įsitikinusi dr. J.S.Jasiulionė.

Šį rudenį „Vaikų linija“ pradėjo įgyvendinti ilgai brandintą idėją suburti vaikų patarėjų komandą. Tai bus pagalbininkai, kurie stebės, vertins „Vaikų linijos“ darbą, teiks idėjas ir taip prisidės prie „Vaikų linijos“ misijos.

„Per visus veiklos metus jaučiamės užsitarnavę vaikų pasitikėjimą – atrodo, kad vaikams yra priimtini tie būdai, kuriais „Vaikų linija“ teikia emocinę paramą. Tačiau jaučiame ir tai, kad, norint kuo geriau atliepti vaikų poreikius besikeičiančiame pasaulyje, mums reikalingi pačių vaikų ir paauglių patarimai, siūlymai. Tad šiais metais pakvietėme Lietuvos vaikus ir paauglius prisijungti prie „Vaikų linijos“ patarėjų komandos ir taip būti vaikų balsu mūsų organizacijoje ir padėti teikti dar geresnes paslaugas vaikams“, – sako „Vaikų linijos“ psichologė.

Į kvietimą atsiliepė daugiau nei 40 veiklių vaikų ir paauglių iš įvairių Lietuvos vietų, kuriems rūpi vaikų emocinė sveikata ir jie turi idėjų, kaip ją pagerinti. Šiuo metu vyksta kandidatų atranka ir metų pabaigoje naujoji „Vaikų linijos“ patarėjų komanda pradės darbą.