Užpilkite verdančiu vandeniu

Keistoku laiku gyvename – beveik stebuklų amžiuje. Vos atsidarai interneto naršyklę, bemat pasijunti it kokia Alisa. Pasipila "Numeskite 10 kilogramų be sporto ir dietų!", "Uždirbkite dešimtis tūkstančių greitai ir be pastangų!", "Šiuo lengvu triuku sužavėsite bet kurią moterį!" ir panašios šauktukais padabintos vilionės. Norisi manyti, kad daugumos skaitytojų informacinis raštingumas leidžia netikėti visais tais magiškais sėkmės receptais. Vis dėlto, atrodo, mūsų pasąmonėje jau spėjo susiformuoti ydingas manymas, kad pasiekti, ko tik nori, ne ką sudėtingiau, negu užsiplikyti dubenį instant noodles (greitai paruošiami makaronai).

Imdama interviu iš gyvenime šio to pasiekti spėjusių žmonių neretai užduodu tą patį, tik vis kitaip suformuluotą klausimą. Jo esmė: "Kodėl pasisekė jums, o daugybei bandžiusių daryti tą patį – ne?" Dauguma pašnekovų atsako tarsi darnus choras: "Kaltas instant gratification (staigiai gaunamas atlygis) troškimas." Pabando žmonės gauti tai, ko nori, nepasiseka iš pirmo karto, ir nuspūdina keikdamiesi atgal į buvusį gyvenimą. Visai nesvarbu, koks tas tikslas: padaryti pasaulį keičiantį atradimą, sukurti klestintį ir pelningą verslą, o gal turėti tobulą pilvo presą. Dėl visų jų tenka nemažai paprakaituoti perkeltine, o kartais ir tiesiogine prasme. Nepasiduoti sugeba tik vienetai.

Tik visai neseniai manajame "būtina perskaityti" sąraše eilės sulaukė Patti Smith memuarai "Tiesiog vaikai". Be vaizdingos tekstinės ekskursijos po anų laikų Niujorką, jausmo, kad ir pati kartu su pagrindine heroje guodi ašarojančią Janis Joplin, ar elementaraus skaitymo malonumo, knyga atneša ir reikšmingesnių kontempliacijų. Pasidarė įdomu, kiek žmonių šiandien pasiryžtų tokiems išbandymams kaip Patti ir jos mylimasis, fotografas Robertas Mapplethorpe’as. Klausydamiesi vien balso galvoje, tvirtai sakančio "tau lemta būti iškiliu menininku". Kalbančio taip įtikinamai, kad pasidaro nebesvarbios tokios smulkmenos, kaip klausimas, kur nakvoti ir ką valgyti teks rytoj. Nes šiandien, pastebiu, mes (ypač jaunosios kartos atstovai), nesulaukę žaibiško rezultato, esame linkę dėti į kojas.

Esame visuomenė, dažnai mieliau tikinti akių dūmimu negu minkštąją pajudinti skatinančia tiesa.

O šitoks mąstymas žalingas dėl daugybės priežasčių. Nekalbu vien apie tai, kaip jis nervina aplinkinius, pavyzdžiui, kolegas ir viršininkus, kurie anaiptol neprivalo jau po mėnesio skirti didžiulį paaukštinimą vien už tai, kad žmogus teikėsi dirbti savo darbą. Beje, pavyzdys realus – kadaise pažinojau vyruką be darbo patirties ir aukštojo išsilavinimo, kuris stebėdavosi, kaipgi jo niekas nekviečia užimti direktoriaus pareigų. O tada prasideda savigaila ir šniurkščiojimas, kad niekas nevertina nei padarytų žygdarbių, nei gražių ketinimų. Pyktis dažnai transformuojamas į "tai nieko ir nedarysiu". Nuo to geriau netampa niekam. Nei pasauliui, kuris neteko galbūt potencialaus išradėjo, olimpiečio ar darbo vietas kuriančio verslininko, nei pačiam bandytojui. Savęs laikymas nevykėliu vien dėl to, kad nepasisekė iš pirmo karto, dar niekam laimės nepridėjo.

Gali būti, kad dėl to kalta ir dabartinė populiarioji literatūra su svaičiojimais apie trijų valandų darbo savaitę ir plokščią pilvą dėl salierų, kuriais užkandi tortą. Žinoma, apstu ir priešingų patarimų, paprastai iš tų, kurie rezultatus laiko rankose. Šie tikina, kad nei jų darbo diena, nei savaitė apskritai niekada nesibaigia. Vis dėlto esame visuomenė, dažnai mieliau tikinti akių dūmimu negu minkštąją pajudinti skatinančia tiesa. Tokie, kuriems labai malonu girdėti "galite pasiekti savo svajonių" ir patogu ignoruoti sąlygą "bet pasistengti reikės smarkiai". Taip, būna atvejų, kai pasiseka sukurti kažką tooookio, ir šlovė kartu su spalvingais konfeti pasipila kone iškart. Tačiau tai išimtys, o ne knygų verta taisyklė.

Žinoma, didis menas yra sugebėti atskirti, kas esi: Endis Diufreinas, "Pabėgime iš Šoušenko" plaktuku it genys išsiskaptuojantis kelią į šviesų rytojų, ar paukštelis, kruvina galva besidaužantis į dangoraižio vitrinas. Didi išmintis pasitraukti, supratus, kad esi pastarasis. Tačiau, norint atskirti, pirmiausia reikia užsispyrimo ir ilgo darbo. Ir bandymų – daugiskaita. Nes makaronai, kuriuos tereikia užpilti verdančiu vandeniu, niekada nebus gurmaniška vakarienė. Net jeigu jų reklama tvirtina priešingai.


Šiame straipsnyje: pasiekimaitikslaipastangos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Stasys

Stasys  portretas
Dieve , kaip ta merga jau nusibodo su savo pamokslais ,poteriauja ir mokina gyventi ,ar neturi ka veikti ?Isitaisyk vaiku tai nors rupesciu turesi ,nereikrs prie kompo tupeti ....

Velnias

Velnias portretas
kokia protinga teoriskai,bet praktika deje ateina su metais ,bet, gerai kad nors kiek 'masto',pagirtina.

Nerima

Nerima portretas
Ar kas nors atsitiko? Nejudėti yra taip nelietuviška - kiek prisimenu tėvus, senelius, jie nemokėdavo savaitgalių praleisti kitaip negu kapstydamiesi užmiesčio sode. Ir mes nemokam sėdėti rankų sudėję. Ar tikrai anūkai bus kitokie? Nemanau, tik jų veikla kitokia. O gal čia kalbama apie kantrybę? Ji išsiugdoma. Ar apie savivertę? Savęs pervertinimas arba nuvertinimas - vienodai blogai. Save pažinti geriausiai padeda sava patirtis. Žodžiu, viskas gerai, jaunime. Pirmyn daryt savo klaidų ir mokytis!
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    18
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    14
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
  • Kas išgyvens 72 valandas?
    Kas išgyvens 72 valandas?

    Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žino...

    1
  • „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?
    „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?

    Dabar jau su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu teko aštriai diskutuoti ir ginčytis. Darbinės diskusijos išryškino kardinaliai priešingus požiūrius, todėl šių metų pavasarį, iš pradžių pabandęs...

    6
  • Bausmė – neminėti vardo
    Bausmė – neminėti vardo

    Sveikinu, Lietuva tikrai gerai pasirodė, Briuselyje kolega lenkas pagyrė visą valstybę, kad, skirtingai nei jo gimtoji, parinko į eurokomisarus politiką, gebantį išlaikyti trijų valandų egzaminą Europos Parlamente (EP). ...

Daugiau straipsnių