Užpilkite verdančiu vandeniu

Keistoku laiku gyvename – beveik stebuklų amžiuje. Vos atsidarai interneto naršyklę, bemat pasijunti it kokia Alisa. Pasipila "Numeskite 10 kilogramų be sporto ir dietų!", "Uždirbkite dešimtis tūkstančių greitai ir be pastangų!", "Šiuo lengvu triuku sužavėsite bet kurią moterį!" ir panašios šauktukais padabintos vilionės. Norisi manyti, kad daugumos skaitytojų informacinis raštingumas leidžia netikėti visais tais magiškais sėkmės receptais. Vis dėlto, atrodo, mūsų pasąmonėje jau spėjo susiformuoti ydingas manymas, kad pasiekti, ko tik nori, ne ką sudėtingiau, negu užsiplikyti dubenį instant noodles (greitai paruošiami makaronai).

Imdama interviu iš gyvenime šio to pasiekti spėjusių žmonių neretai užduodu tą patį, tik vis kitaip suformuluotą klausimą. Jo esmė: "Kodėl pasisekė jums, o daugybei bandžiusių daryti tą patį – ne?" Dauguma pašnekovų atsako tarsi darnus choras: "Kaltas instant gratification (staigiai gaunamas atlygis) troškimas." Pabando žmonės gauti tai, ko nori, nepasiseka iš pirmo karto, ir nuspūdina keikdamiesi atgal į buvusį gyvenimą. Visai nesvarbu, koks tas tikslas: padaryti pasaulį keičiantį atradimą, sukurti klestintį ir pelningą verslą, o gal turėti tobulą pilvo presą. Dėl visų jų tenka nemažai paprakaituoti perkeltine, o kartais ir tiesiogine prasme. Nepasiduoti sugeba tik vienetai.

Tik visai neseniai manajame "būtina perskaityti" sąraše eilės sulaukė Patti Smith memuarai "Tiesiog vaikai". Be vaizdingos tekstinės ekskursijos po anų laikų Niujorką, jausmo, kad ir pati kartu su pagrindine heroje guodi ašarojančią Janis Joplin, ar elementaraus skaitymo malonumo, knyga atneša ir reikšmingesnių kontempliacijų. Pasidarė įdomu, kiek žmonių šiandien pasiryžtų tokiems išbandymams kaip Patti ir jos mylimasis, fotografas Robertas Mapplethorpe’as. Klausydamiesi vien balso galvoje, tvirtai sakančio "tau lemta būti iškiliu menininku". Kalbančio taip įtikinamai, kad pasidaro nebesvarbios tokios smulkmenos, kaip klausimas, kur nakvoti ir ką valgyti teks rytoj. Nes šiandien, pastebiu, mes (ypač jaunosios kartos atstovai), nesulaukę žaibiško rezultato, esame linkę dėti į kojas.

Esame visuomenė, dažnai mieliau tikinti akių dūmimu negu minkštąją pajudinti skatinančia tiesa.

O šitoks mąstymas žalingas dėl daugybės priežasčių. Nekalbu vien apie tai, kaip jis nervina aplinkinius, pavyzdžiui, kolegas ir viršininkus, kurie anaiptol neprivalo jau po mėnesio skirti didžiulį paaukštinimą vien už tai, kad žmogus teikėsi dirbti savo darbą. Beje, pavyzdys realus – kadaise pažinojau vyruką be darbo patirties ir aukštojo išsilavinimo, kuris stebėdavosi, kaipgi jo niekas nekviečia užimti direktoriaus pareigų. O tada prasideda savigaila ir šniurkščiojimas, kad niekas nevertina nei padarytų žygdarbių, nei gražių ketinimų. Pyktis dažnai transformuojamas į "tai nieko ir nedarysiu". Nuo to geriau netampa niekam. Nei pasauliui, kuris neteko galbūt potencialaus išradėjo, olimpiečio ar darbo vietas kuriančio verslininko, nei pačiam bandytojui. Savęs laikymas nevykėliu vien dėl to, kad nepasisekė iš pirmo karto, dar niekam laimės nepridėjo.

Gali būti, kad dėl to kalta ir dabartinė populiarioji literatūra su svaičiojimais apie trijų valandų darbo savaitę ir plokščią pilvą dėl salierų, kuriais užkandi tortą. Žinoma, apstu ir priešingų patarimų, paprastai iš tų, kurie rezultatus laiko rankose. Šie tikina, kad nei jų darbo diena, nei savaitė apskritai niekada nesibaigia. Vis dėlto esame visuomenė, dažnai mieliau tikinti akių dūmimu negu minkštąją pajudinti skatinančia tiesa. Tokie, kuriems labai malonu girdėti "galite pasiekti savo svajonių" ir patogu ignoruoti sąlygą "bet pasistengti reikės smarkiai". Taip, būna atvejų, kai pasiseka sukurti kažką tooookio, ir šlovė kartu su spalvingais konfeti pasipila kone iškart. Tačiau tai išimtys, o ne knygų verta taisyklė.

Žinoma, didis menas yra sugebėti atskirti, kas esi: Endis Diufreinas, "Pabėgime iš Šoušenko" plaktuku it genys išsiskaptuojantis kelią į šviesų rytojų, ar paukštelis, kruvina galva besidaužantis į dangoraižio vitrinas. Didi išmintis pasitraukti, supratus, kad esi pastarasis. Tačiau, norint atskirti, pirmiausia reikia užsispyrimo ir ilgo darbo. Ir bandymų – daugiskaita. Nes makaronai, kuriuos tereikia užpilti verdančiu vandeniu, niekada nebus gurmaniška vakarienė. Net jeigu jų reklama tvirtina priešingai.


Šiame straipsnyje: pasiekimaitikslaipastangos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Stasys

Stasys  portretas
Dieve , kaip ta merga jau nusibodo su savo pamokslais ,poteriauja ir mokina gyventi ,ar neturi ka veikti ?Isitaisyk vaiku tai nors rupesciu turesi ,nereikrs prie kompo tupeti ....

Velnias

Velnias portretas
kokia protinga teoriskai,bet praktika deje ateina su metais ,bet, gerai kad nors kiek 'masto',pagirtina.

Nerima

Nerima portretas
Ar kas nors atsitiko? Nejudėti yra taip nelietuviška - kiek prisimenu tėvus, senelius, jie nemokėdavo savaitgalių praleisti kitaip negu kapstydamiesi užmiesčio sode. Ir mes nemokam sėdėti rankų sudėję. Ar tikrai anūkai bus kitokie? Nemanau, tik jų veikla kitokia. O gal čia kalbama apie kantrybę? Ji išsiugdoma. Ar apie savivertę? Savęs pervertinimas arba nuvertinimas - vienodai blogai. Save pažinti geriausiai padeda sava patirtis. Žodžiu, viskas gerai, jaunime. Pirmyn daryt savo klaidų ir mokytis!
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    2
  • Rusijos absurdo dramai žiūrovai nebūtini
    Rusijos absurdo dramai žiūrovai nebūtini

    Komunistai, reikalaujantys sąžiningų rinkimų ir mojuojantys Stalino portretais, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus – tai atrodo panašu į absurdo komedijas kuriančio italų dramaturgo Dario Fo sugalvotą ironišką atomazgą. ...

    2
  • Už gerus darbus
    Už gerus darbus

    Retkarčiais pakeisti vieną kitą ministrą labai sveika. Aišku, Vyriausybei nuo to nei šilta, nei šalta, kaip dirbo, taip ir dirbs. Nuo ministrų Lietuvoje visiškai niekas nepriklauso. Jei užkulisiuose bus nuspręsta, kokias vals...

    2
  • Tirpstanti galia ir Prezidentas
    Tirpstanti galia ir Prezidentas

    Valdymas prasidėjo ir jau matome naujojo LR Prezidento Gitano Nausėdos silpnybes. Jis mielai lanko mūsų užsienio partnerius: Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Ir, aišku, tai daryti reikia. Tai jo pareiga. Tiesa, orlaivis „Spartanas“ &ndas...

    7
  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    10
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    38
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    13
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
Daugiau straipsnių