Tyrimas atskleidė ukrainiečio pabėgėlio portretą

Įvardijo poreikius

„Atlikdami tyrimą, pirmiausia norėjome išsiaiškinti, su kokiais trukdžiais susiduria ukrainiečiai, atvykę į Lietuvą, ir kokie jų lūkesčiai. Turėdami aiškesnį portretą galime tiksliau įvardyti poreikius ir skirti konkrečią pagalbą. Manau, šiuo atveju svarbu neabsoliutinti, juk kalbame apie konkrečius žmones, turinčius konkrečių poreikių“, – teigė Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.

Atvykę į Lietuvą, ukrainiečiai apsigyveno trylikoje Lietuvos miestų, didžiąją jų dalį (84 proc.) sudaro moterys, jų amžiaus vidurkis siekia 40 metų. 80 proc. žmonių, dalyvavusių tyrime, teigia, kad jie atvyko iš didmiesčių, apie 20 proc. – iš mažesnių miestų. Dauguma respondentų, 78 proc., atvyko iš Ukrainos, kirtę Lenkijos sieną, 8 proc. atvyko per Latvijos teritoriją, taip pat 8 proc. atvyko, kirtę Rusijos sieną, ir 1 proc. atvyko per Baltarusijos teritoriją. Dalis dalyvavusių tyrime asmenų pažymėjo, kad atvykti per Rusijos pasienį buvo itin sudėtinga, neįgaliems žmonėms ir vaikams nebuvo suteikta tinkamų sąlygų, be to, pažymėjo, kad pasienyje teko praleisti daug laiko. Daugiausia atvykusių yra iš Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kyjivo, Donecko apskričių.

Didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria ukrainiečiai Lietuvoje, yra kalbos barjeras, ilgalaikė būsto nuoma ir finansinis nepriteklius.

Būstas ir darbas

Tyrime dalyvavusių respondentų buvo klausiama, ar jie artimiausiu metu planuoja grįžti į Ukrainą. 42 proc. (258 respondentai) nurodė, kad šiuo metu, kol nesaugu, neketina grįžti į Ukrainą ir verčiau liks Lietuvoje, o pagrindinis įtakos turintis veiksnys – tai šeimos nariai ir draugai, esantys šalia. Tačiau 57 proc. apklaustųjų nurodo, kad ateityje jie planuoja grįžti į Ukrainą, kai tik bus tokia galimybė.

Daugiau nei pusė ukrainiečių (51 proc.) gyvena nuomojamuose būstuose, už kuriuos patys sumoka nuomos mokestį. Apie 17 proc. karo pabėgėlių gyvena nemokamuose butuose, kuriuos gavo per organizacijas ar padedami savivaldybės. Dar 9 proc. apsistojo pas šeimos narius ar draugus, 7 proc. apsigyveno bendrabučiuose, viešbučių paslaugomis naudojasi 5 proc., o 4 proc. respondentų nuomojasi butą ar namą iš pažįstamų. Dar 2 proc. apsistojo laikinuose priėmimo centruose.

Anot tyrimo, 55 proc. respondentų iki karo pradžios buvo samdomi darbuotojai, 8 proc. užsiėmė individualia veikla, 50 proc. respondentų, turėjusių darbą Ukrainoje, surado darbą ir Lietuvoje. 29 proc. apklausos metu ieškojo darbo. Didžioji jų dalis darbą susirado Vilniuje. Taip pat apie 29 proc. respondentų šiuo metu ieško darbo.

70 tūkst. – tiek ar net daugiau šiuo metu Lietuvoje yra karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Siekia savarankiškumo

„Iš tyrimo ir iš to, ką žmonės pasakoja, matome, kad didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria ukrainiečiai Lietuvoje, yra kalbos barjeras, ilgalaikė būsto nuoma ir finansinis nepriteklius. Ukrainiečiai ieško įvairiausių sprendimų, kad taptų savarankiški ir kuo mažiau priklausomi nuo kitų žmonių, tačiau dar ne visiems pavyko įsitvirtinti Lietuvoje“, – teigė Eglė Staškūnaitė, TMO Vilniaus biuro Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė.

Šis tyrimas buvo atliktas naudojant DTM (Displacement Tracking Matrix) metodą, kuris skirtas žmonių, persikėlusių gyventi į kitą šalį, elgsenai ir poreikiams nagrinėti. Jis daugiausia sietinas su humanitariniais aspektais: sveikatos apsauga, maisto ir vandens poreikiu, saugumo jausmu. Šis metodas leidžia kuo greičiau reaguoti į situaciją ir užtikrinti žmonėms, išvykusiems iš savo šalies, tinkamas gyvenimo sąlygas.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.