.png)
- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Kelių parlamentarų siūlymas iš švenčių sąrašo išbraukti sovietų išpopuliarintą Tarptautinę darbo dieną vėl įkaitino emocijas. Apie gegužės 1-osios balastą šventinių dienų sąraše kalbama jau seniai. Ir vis įstringama vietoje. Neseniai būta siūlymo vietoj jos šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną. Dabar atsirado naujas jaukas – siūloma gegužės 1-osios, kaip šventinės dienos, praradimą kompensuoti papildoma kasmečių atostogų diena.
Labiausiai gegužės 1-osios įsitvėrę Seimo socialdemokratai: esą tai svarbi dirbančiųjų bendruomenei tarptautinė data. Tačiau tokie argumentai – kaip mėginimas prie obels šakos priklijuoti burokėlį. Ši šventė Lietuvoje neturi absoliučiai jokių tradicijų, nebent prisiminimus apie varu varomas demonstracijas su vėliavėlėmis rankose. Ne veltui ją stumdo iš kampo į kampą nedarbo dienų sąraše: siūloma vietoj gegužės 1-osios nedarbo diena paskelbti Sausio 13-ąją.
Dar nepasimiršo aistros ir dėl Vėlinių, kurios tik nuo 2020-ųjų įtrauktos į nedarbo dienų sąrašą. Diskutuojant dėl to buvo spaudžiama sudaryti sąlygas gyventojams puoselėti Vėlinių tradicijas, nes būtent lapkričio 2-oji yra Mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena. Tik lietuviai – ne iš kelmo spirti. Kapus aplekia savaitgalį, o prie dviejų laisvadienių lapkričio pradžioje prisidūrę vieną kitą atostogų dieną turi ir savaitę poilsio.
Tos tradicijos – gyvas daiktas. Labiau nei įstatymiškas reglamentas jas veikia naujieji laikai ir įpročiai. Dar ne taip seniai tautiečiai buvo pasidaliję į dvi priešiškas stovyklas: vieni gynė krikščioniškąsias tradicijas – Visų šventųjų dieną ir Vėlines, kiti bandė įtraukti į lietuviškų švenčių kalendorių Heloviną. Pastarąjį vadinome kultūriniu kiču, mokėmės rašyti – Helovynas ar Helovinas? Vos prieš dešimt metų tai buvo moksleivių ir studentų šventė, vakarėliuose ir baruose švęsta, o dabar visa Lietuva užtvino moliūgų ir siaubo parkais. „Net prakaitas žliaugia“, – trina rankas jų steigėjai, neatsiginantys lankytojų. Daugialypės tos tradicijos, skėsčioja rankomis etnologai, o kalbininkai krikštija naująją tradiciją Vaiduoklių švente, Šiurpnakčiu, Šmėklinėmis. Gal prigis. Po dešimties metų pamatysime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame1Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
-
Kultūra keičia kryptįNorom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...