Teisėjus atrenka ne politikų „pageidavimų koncertas“

Teisminė valdžia, jos profesionalumas, teisės viršenybės principo užtikrinimas demokratinėje valstybėje yra visa ko pamatas, todėl naujiena apie sulaikytus teisėjus ir advokatus smarkiai sukrėtė Lietuvos visuomenę. Vis dėlto viena detalė ypač bado akis: visuomenė vis dar gana menkai žino, kaip yra atrenkami šalies teisėjai, o šia situacija gali pasinaudoti savo interesų siekiantys politikai.

Nereikia stebėtis, jog kilę skandalai, susiję su teisėjais, gali sukelti tiek daug audrų. Jei įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios pilioriai, laikantys valstybės stogą, pradeda klibėti, būtent teisminė valdžia turi būti tokia stipri, jog neleistų tam stogui sugriūti. Būtent dėl šios valdžios svarbos identifikuotas tam tikras jos pažeidžiamumas yra vertintinas labai rimtai.

Tačiau ar iš to turėtų sau krautis politinį kapitalą politikai, yra ne mažiau aktualus klausimas. Ir nors suprantame, jog toks situacijos išnaudojimas tarp politikų bus, bet neturėtume laikyti norma jau įprastais tapusius politikų pasisakymus, kurie negrindžiami jokiais argumentais ir faktais.

Deja, bet neteko išgirsti iš politikų, žadančių „išvalyti“ ir viską pakeisti, konkrečių argumentų, kas yra šiuo metu blogai ir ką būtent jie tobulintų. Ne vienas jų prabilo ir apie teisėjų atrankas, tačiau tos kalbos tik parodė gana menką žinojimą apie teisėjų atrankos sistemą ir tuo pačiu nesivarginimą tuo pasidomėti.

Atrankos sistema nėra kažkieno „pageidavimų koncertas“. Tai gana sudėtinga sistema, kur gali rastis vietos ir skirtingoms nuomonėms, ir skirtingiems vertinimams, o sprendimas atsiranda praėjus nemažai laiptelių, neretai ir po ilgų diskusijų. Šiame procese dalyvauja ir patys teismai, kuriuose yra laisvos teisėjų pozicijos, pateikdami savo vertinimus. Vertinimai tampa sudedamąja medžiagos, su kuria susipažįsta jau tolimesniame etape Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (Komisijos) nariai, dalimi, nors šis vertinimas pačios Komisijos niekaip nesaisto.

Komisija atlieka visos informacijos apie pretendentą analizę, organizuoja su pretendentais pokalbius, kurie, esant poreikiui, gali užtrukti ir valandą. Pokalbio metu vertinamas ne tik profesinis pasirengimas, bet ir motyvacija tapti teisėju, asmenybės branda, vertybės ir principai, kuriais vadovaujasi žmogus. Ir visada fone yra pagrindinis klausimas – ar galima patikėti pretendentui teisingumo vykdymą.

Procesas toliau tęsiamas jau Lietuvos Respublikos Prezidento institucijoje, kur taip pat kviečiami atrinkti pretendentai pokalbiui, vertinamas jų pasirengimas, motyvacija. Ir galima tik pasidžiaugti, jog sulaukiama motyvuotų, suprantančių teisėjo darbą daug plačiau nei tik kaip puikią teisininko karjerą, asmenų.

Žinoma, kalbant apie teismų sistemą, atrankų procesui erdvės tobulėti dar yra, tačiau jis ir yra nuolat tobulinamas. Pati Komisija ne tik vykdo atrankas, bet ir diskutuoja, kaip šį procesą gerinti. Dirbama vertinimo kriterijų tobulinimo klausimais, diskutuojama ir dėl to, kas dar galėtų padėti užtikrinti efektyvesnį atrankos procesą. Diskusijos jau vyksta taip pat dėl to, jog reikėtų dar intensyvesnio bendradarbiavimo tarp Komisijos ir pačių teismų, į kuriuos pretenduojama, galvojama apie tikslingumą grįžtamojo ryšio sistemos sukūrimo, kuri leistų stebėti ir kaip sekasi paskirtiems teisėjams, ir leistų identifikuoti aspektus, į kuriuos reikėtų labiau atkreipti dėmesį.

Taigi turi būti ir toliau užtikrinamas sklandus teisėjų atrankos procesas, tęsiamos diskusijos dėl sistemos tobulinimo. Tačiau tiek visa teisminė valdžia, tiek teisėjų atrankos sistema neturėtų tapti politikų įkaitėmis dėl to, jog politikams reikia kažkam įtikti, pagerinti reitingus. Politikų konstruktyvūs pasiūlymai būtų labai sveikinti, bet kalbos apie pokyčius net nekeliant klausimo kaip? ir tuo labiau nebandant į jį atsakyti, yra nekuriančios jokios realios pažangos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip taip teiseju atranka

taip  taip  teiseju  atranka  portretas
tai ne koncertas ---tai zymiai slykstesnis renginys .....

Jolanta

Jolanta portretas
Ponia Ona, jei Rima Urbonaitė " mergelė", kaip sakai, tai pati tirai BOBELĖ, nepadoru pilti ant išsilavinusio žmogaus, jeigu jo nuomonė neatitinka tavosios, pačios komentaruose jokios logikos ir dar verkšleni, kad Lietuvos rytas trina komentarus, taip ir reikia.

Ona

Ona portretas
Jei komisija yra tokia "objektyvi",kaip ši mergelė,tai tokie atsirenka tokius pačius,kaip jie.Kokia iš šios mergelės politologė,jei objektyvumo, nešališkumo jos plepaluose NERASTA.Magnolijos,konservatorių. ir liberalų garbintoja ir pataikūnė.Politikos apžvalgininkai turi būti dori,gerbiantys kitus,laikytis tiesos principų.Ji man primena cypiančią Makaraitytę,griaustinio balsu dudenančią Miliūte ir vos ne Dievu ar prokuroru save laikančią Žeimytę.Pataikūnių kvartetas.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Politiniai chameleonai
    Politiniai chameleonai

    Kiek Lietuvos rinkėjai politiškai subrendo nuo 1990-ųjų vasario 24-osios, kai išsirinkome nepriklausomybę atkūrusį parlamentą, paaiškės jau po septynių su trupučiu mėnesio. Tačiau ligšioliniai rinkimai rodo, kad politi&s...

    1
  • Žvirbliai rankoje
    Žvirbliai rankoje

    Kurortinė Malta – 14, nykštukinis Gibraltaras – 12, atšiauriosios Farerų salos – 10, mikroskopinis San Marinas – 8, o Lietuva – vos 6. Tai ne "Eurovizijos" balų pasiskirstymas populiariame dainų konkurs...

    2
  • Milžinų paunksmėje: tarp Kauno ir Klaipėdos paskirstyta būtis
    Milžinų paunksmėje: tarp Kauno ir Klaipėdos paskirstyta būtis

    Pirmiausia turime kalbėti apie galimybes būti, vėliau – apie galimybes kurti ir galiausiai – apie galimybes ieškoti gyvenimo prasmės. Paradoksalu, tačiau meilė išminčiai paprastai sunkiai būdavo atskiriama nuo kultūros, o tai...

  • „Tour de France“ prasideda
    „Tour de France“ prasideda

    Legenda byloja, jog Trečiojo reicho invazija į vakarines žemes prasidėjo 1940 m. gegužės 10 d. 5 val. 35 min. Tuo metu sklandė kalbos, kad britų ekspedicinio korpuso remiama Prancūzijos armija yra galingiausia pasaulyje, tad naujo, sandoriu su sovieta...

    10
  • Kokios bus koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai?
    Kokios bus koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai?

    Daugiau nei 2000 mirusiųjų, beveik 80 tūkstančių užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos,...

  • Žiniasklaidos patikimumui apsaugoti reikia naujų priemonių
    Žiniasklaidos patikimumui apsaugoti reikia naujų priemonių

    Miuncheno saugumo konferencija – bauginama vieta pristatyti naują idėją. Jos dalyviai – vieni svarbiausių ir labiausiai išmanančių žmonių pasaulyje. Atkreipti jų dėmesį sunku, sulaukti jų pritarimo – dar sunkiau. Kita vertu...

    1
  • Baubo kodas – 8.00
    Baubo kodas – 8.00

    Kad ir kiek vargtume aiškindamiesi, kur slypi sėkmingo mokymosi paslaptis, apsukę ratą prieisime senas tiesas. ...

  • Totalus bankrotas
    Totalus bankrotas

    Bankrutuoja Amerikos skautai. Organizacija, kuriai daugiau nei 100 metų, atsidūrė ties finansinio ir, baisiausia, moralinio kracho riba. ...

    9
  • Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta
    Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta

    Periodiškai skelbiami tarptautinių tyrimų rezultatai nedžiugina – pagal matematinius gebėjimus Lietuvos moksleiviai vargiai siekia vidurkį, o mūsų valstybė užima 32–37 poziciją iš 79 tyrime dalyvaujančių šalių. Įp...

    6
  • Covid-19 pas mus
    Covid-19 pas mus

    Koronaviruso, kurį mokslininkai pakrikštijo Covid-19, jei jis iki mūsų ir neatklys, pasekmes bet kokiu atveju ilgai jausime. Kodėl trūksta medicininių kaukių? Todėl, kad jų gamyba seniai perkelta į Kiniją, nes čia neapsimoka. Dabar kinams pa...

    1
Daugiau straipsnių