- Rima Urbonaitė, politologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisminė valdžia, jos profesionalumas, teisės viršenybės principo užtikrinimas demokratinėje valstybėje yra visa ko pamatas, todėl naujiena apie sulaikytus teisėjus ir advokatus smarkiai sukrėtė Lietuvos visuomenę. Vis dėlto viena detalė ypač bado akis: visuomenė vis dar gana menkai žino, kaip yra atrenkami šalies teisėjai, o šia situacija gali pasinaudoti savo interesų siekiantys politikai.
Nereikia stebėtis, jog kilę skandalai, susiję su teisėjais, gali sukelti tiek daug audrų. Jei įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios pilioriai, laikantys valstybės stogą, pradeda klibėti, būtent teisminė valdžia turi būti tokia stipri, jog neleistų tam stogui sugriūti. Būtent dėl šios valdžios svarbos identifikuotas tam tikras jos pažeidžiamumas yra vertintinas labai rimtai.
Tačiau ar iš to turėtų sau krautis politinį kapitalą politikai, yra ne mažiau aktualus klausimas. Ir nors suprantame, jog toks situacijos išnaudojimas tarp politikų bus, bet neturėtume laikyti norma jau įprastais tapusius politikų pasisakymus, kurie negrindžiami jokiais argumentais ir faktais.
Deja, bet neteko išgirsti iš politikų, žadančių „išvalyti“ ir viską pakeisti, konkrečių argumentų, kas yra šiuo metu blogai ir ką būtent jie tobulintų. Ne vienas jų prabilo ir apie teisėjų atrankas, tačiau tos kalbos tik parodė gana menką žinojimą apie teisėjų atrankos sistemą ir tuo pačiu nesivarginimą tuo pasidomėti.
Atrankos sistema nėra kažkieno „pageidavimų koncertas“. Tai gana sudėtinga sistema, kur gali rastis vietos ir skirtingoms nuomonėms, ir skirtingiems vertinimams, o sprendimas atsiranda praėjus nemažai laiptelių, neretai ir po ilgų diskusijų. Šiame procese dalyvauja ir patys teismai, kuriuose yra laisvos teisėjų pozicijos, pateikdami savo vertinimus. Vertinimai tampa sudedamąja medžiagos, su kuria susipažįsta jau tolimesniame etape Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (Komisijos) nariai, dalimi, nors šis vertinimas pačios Komisijos niekaip nesaisto.
Komisija atlieka visos informacijos apie pretendentą analizę, organizuoja su pretendentais pokalbius, kurie, esant poreikiui, gali užtrukti ir valandą. Pokalbio metu vertinamas ne tik profesinis pasirengimas, bet ir motyvacija tapti teisėju, asmenybės branda, vertybės ir principai, kuriais vadovaujasi žmogus. Ir visada fone yra pagrindinis klausimas – ar galima patikėti pretendentui teisingumo vykdymą.
Procesas toliau tęsiamas jau Lietuvos Respublikos Prezidento institucijoje, kur taip pat kviečiami atrinkti pretendentai pokalbiui, vertinamas jų pasirengimas, motyvacija. Ir galima tik pasidžiaugti, jog sulaukiama motyvuotų, suprantančių teisėjo darbą daug plačiau nei tik kaip puikią teisininko karjerą, asmenų.
Žinoma, kalbant apie teismų sistemą, atrankų procesui erdvės tobulėti dar yra, tačiau jis ir yra nuolat tobulinamas. Pati Komisija ne tik vykdo atrankas, bet ir diskutuoja, kaip šį procesą gerinti. Dirbama vertinimo kriterijų tobulinimo klausimais, diskutuojama ir dėl to, kas dar galėtų padėti užtikrinti efektyvesnį atrankos procesą. Diskusijos jau vyksta taip pat dėl to, jog reikėtų dar intensyvesnio bendradarbiavimo tarp Komisijos ir pačių teismų, į kuriuos pretenduojama, galvojama apie tikslingumą grįžtamojo ryšio sistemos sukūrimo, kuri leistų stebėti ir kaip sekasi paskirtiems teisėjams, ir leistų identifikuoti aspektus, į kuriuos reikėtų labiau atkreipti dėmesį.
Taigi turi būti ir toliau užtikrinamas sklandus teisėjų atrankos procesas, tęsiamos diskusijos dėl sistemos tobulinimo. Tačiau tiek visa teisminė valdžia, tiek teisėjų atrankos sistema neturėtų tapti politikų įkaitėmis dėl to, jog politikams reikia kažkam įtikti, pagerinti reitingus. Politikų konstruktyvūs pasiūlymai būtų labai sveikinti, bet kalbos apie pokyčius net nekeliant klausimo kaip? ir tuo labiau nebandant į jį atsakyti, yra nekuriančios jokios realios pažangos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?1
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...