Teatro svarba išgyvenant karantiną

Kovo 27-ąją minima Tarptautinė teatro diena. Šia proga norisi į teatro procesus pažvelgti ne kritiškai ar retrospektyviai, o tiesiog pasidžiaugti tuo, ką turime. Išreikšti dėkingumą ir palaikymą teatrams ir scenos menų menininkams, kurie kuria nepaisydami ganėtinai sudėtingos situacijos ir neleidžia pamiršti, kas esame. Prisiminti jei ne gilesnę egzistencinę tapatybę, tai bent jau tą, su kuria save tapatinome prieš įsiviešpataujant pandemijai.

Mirtis paprastai žymi transformaciją, kuri yra, kaip parodo laikas, neišvengiamai būtina, ir tai yra negrįžtamas procesas. Miršta pasenusios formos ir gimsta naujos. Tai ypač leido įsisąmoninti karantinas. Atsiriboti nuo gyvenimo tėkmės privertęs pirmasis pandemijos laikotarpis buvo didelis išbandymas, tačiau inspiravo ir pozityvių pokyčių. Kai kurios veiklos nutrūko, tačiau daugybė žmonių, būdami kasdienėje akistatoje su savimi, iš naujo įvertino savo tapatybę, rado ryžto mesti iki tol nedžiuginusį darbą ar gyvenimo būdą ir siekti to, kas jiems iš tiesų yra svarbu.

Tenka pripažinti, kad priešingu atveju kai kurie pokyčiai nebūtų įvykę. Praėjusių metų pavasaris privertė daugelį dalykų išsigryninti, buvo sukurtas ne vienas unikalus meno kūrinys. Teatro lauką lydėjo daug pirmųjų kartų, kai buvo pristatomi visiškai nauji kūrybiniai eksperimentai virtualiojoje erdvėje. Kai kurias jų išvydo daug tėvynėje ir užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie anksčiau visiškai nesidomėjo teatru. Vienaip ar kitaip kunkuliavo kūrybiškumas, menininkai, dirbdami namuose, kūrė naujas formas. Tada daug kas atrodė žaidybiškai ir net romantiškai. Tąsyk tarsi žaidėme ar atlikome pratybas, nes žmonės sirgo kažkur kitur.

Rudenį kūrybinės įstaigos ir nepriklausomi menininkai įsuko į gyvų renginių sūkurį: vyko festivaliai, spektaklių premjeros. Įkvėpėme kūrybiškumo deguonies ir vėl panėrėme į karantiną. Šių metų pavasarį žaisti tapo ne taip įdomu. Esame stipriai pavargę laukti ir esama situacija verčia jaustis apatiškai. Prognozės liūdnos ir gana trapiai atrodo viltis, kad vasarą ar rudenį bus galima apsilankyti teatruose ir kituose renginiuose. Virusas, kuris iki tol tam tikrais atvejais dar galėjo atrodyti kaip sąmokslo teorija, tapo visiškai realus. Kaip ir faktas, kad kada vėl sugrįšime į senas vėžes, neaišku. Ir ar iš viso sugrįšime?

Kartu pasklido ir kitoks virusas – dvasinė nejautra. Kai kurių fantastinių filmų apokaliptiniai scenarijai po truputį virsta realybe. Filmų, kuriuose išlikimo instinktų valdomi žmonės kovoja už maistą ir vandenį. Tokiame pasaulyje apie etiketą, pagarbą ar kultūrą nėra ir kalbos. Kažkuria dalimi tapome tokių filmų veikėjais, kai kovojame pirmiausia už savo pačių materialinį saugumą, išmokas, skanesnį produktą parduotuvių lentynose. Ne vienas šiandien skundžiasi sudėtinga psichologine savijauta ar tapatybės krize. Kasdien vis baugina nauji užsikrėtusiųjų skaičiai ir naujos viruso atmainos.

Karantino metu online pasirodžiusios premjeros – it skiepas nuo minios sindromo. Jis saugo ir primena mūsų tapatybes, paverčia laukimą prasmingesniu, neleidžia prarasti kontakto su kitais, išnykti vienatvėje.

Gyvybė, sveikata natūraliai tapo pagrindiniais dalykais, kuriems skiriame visą savo dėmesį ir laiką.

Tik antrojo karantino metu susitelkus vien į tai ir namuose užsidarius ilgesniam laikui, pradedame justi, kad rūpintis vien kūnu neužtenka, kad trūksta kažko labai svarbaus. Kažko nematerialaus. To, kas neleistų mums pavirsti zombių minia. Kaip yra pasakęs Arthuras Schopenhaueris, minia turi akis ir ausis, bet ne per daugiausia išminties ir tiek pat atminties. Panašu, kad, smogus trečiai COVID-19 bangai, galime daugiau ar mažiau tokia minia ir virsti.

Čia teatras užima be galo reikšmingą poziciją. Pirmojo karantino metu jis, kaip ir visa kultūra, buvo primirštas, akcentuojant svarbesnius žmonių poreikius. Dabar vis labiau atsigręžiama į kultūros svarbą ir tiesioginę naudą. Karantino metu online pasirodžiusios premjeros – it skiepas nuo minios sindromo. Jis saugo ir primena mūsų tapatybes, paverčia laukimą prasmingesniu, neleidžia prarasti kontakto su kitais, išnykti vienatvėje. Šį pavasarį kaupti atminties fragmentus tapo kur kas svarbiau nei namuose – grikių ar tualetinio popieriaus pakuotes. O susigrąžinus socialinę tapatybę (ar ją susikūrus iš naujo, mirus senajai) galima bandyti prasiskverbti ir į gilesnius žmonijos atminties sluoksnius, ką iki pandemijos paprastai ir darydavo teatras.

Karantino metu sukurtų spektaklių net nesinori vertinti itin griežtai. O ir eksperimentiniai, visiškai nauji meno reiškiniai kartu siūlo ir naujus vertinimo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų tapo tai, kiek spektaklis leidžia mums save suprasti esamu laikotarpiu, ar jis išryškina tą centrą, nuo kurio atsispirdami galime lengviau įveikti negandas. Net ir virtualiojoje erdvėje. Džiugu tai, kad teatras gyvuoja apskritai. Ne maža dalis teatrų ir kūrėjų kūrė gaudami mažus atlygius ar visiškai nemokamai. Iš idėjos, iš noro kurti, dalytis. Sugriautoje įprastoje teatrų kasdienybėje šiuo metu daug kas priklauso nuo žmonių iniciatyvos, užsidegimo. Jūsų darbas yra labai svarbus!

Sveikinu visus – teatro kūrėjus, žiūrovus, teatrų administracijos ir kitų pareigybių darbuotojus, kritikus – su Tarptautine teatro diena ir linkiu kartu prisiminti kuo daugiau!



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
  • Apie posovietinį identitetą
    Apie posovietinį identitetą

    Pilki blokiniai daugiabučiai, seni troleibusai "Škoda" ir raštuotais kilimais dekoruotos kambario sienos pažįstamos ne tik sovietinėje santvarkoje gyvenusiems, bet ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimusiems jaunuoliams. ...

    5
  • Traukinys nelaukia
    Traukinys nelaukia

    Šiandien nusileis Eurolygos reguliariojo sezono uždanga. Aštuonios geriausios Europos komandos turnyrą pratęs jau atkrintamosiose varžybose, bet Kauno "Žalgirio" tarp jų nebus. Ar galėjo būti? ...

    1
  • Paskutinis tango Manhatane
    Paskutinis tango Manhatane

    Įsijungė kino filmų projektorius, ir tamsioje salėje pakabinta drobė atgijo. Amerikiečiu tapęs anglas, antros kartos imigrantas Peteris stebėjo, kaip Aleco Baldwino (1958) vaidinamas Jamesas Haroldas Doolittle‘as (1896–1993) kažką ai&scar...

    3
  • Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?
    Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?

    Neseniai viename socialiniame tinkle ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo grafiku, kuriame pavaizduoti 2010–2020 m. per mėnesį Lietuvoje gimusių vaikų duomenys. Skirtumas, kurį per pastaruosius dešimt metų patiriame visi kartu, skandalin...

  • Vieno kąsnio sumuštiniai
    Vieno kąsnio sumuštiniai

    Kol premjerė vis labiau abejoja, ar kasdien vėl įsibėgėjant nieko gera nežadančiai užsikrėtusiųjų statistikai verta kuo greičiau atverti batų ir rūbų krautuves, jau nekalbant apie kavines ir viešbučius, Biržų ligoninės rūsyje, dalyva...

  • Vakcinos ir teisingumo
    Vakcinos ir teisingumo

    Policininkai, kuriems Velykas, kaip ir Kalėdas, teko praleisti blokuojant kelius ties savivaldybių ribomis, šią savaitę ketina įrengti blokpostus prie Vyriausybės. Kantrybė išseko: kai reikia užtikrinti karantino laikymąsi ir vieš...

  • Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis
    Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis

    Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši peln...

  • Švelninimo griežtumai
    Švelninimo griežtumai

    O cinizmo pas mus netrūksta. Valdžia rimtu veidu žada diskusijas dėl karantino griežtumo sušvelninimo. ...

  • Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi
    Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi

    Pandemijos metu ženkli mūsų šalies gyventojų dalis priversta praleisti tarp keturių namų sienų. „Sofos režimas“ ir naršymas internete nepajėgūs įveikti žmonių nerimo, baimės apatijos ir susijusių psichologinių problem...

    3
Daugiau straipsnių