Tautinė tapatybė ir globalūs iššūkiai

Dar kartą prisiminkime Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos dieną prie Jono Basanavičiaus paminklo pasakytus žodžius: "Šiandien aš irgi matau, kad mūsų tautinei tapatybei irgi kyla pavojai ir galbūt ne tiek dėl to, kad mes patys nebesugebame savo tautinės tapatybės apsaugoti, bet dėl to, kad yra daugybė pagundų, globalizuotas pasaulis, daug visokių tarptautinių srovių, kurios kartais paveikia lengviau paveikius žmones ta globalizmo kultūros link. Tautiškumo puoselėjimas šiandien tampa kaip reta sudėtingas uždavinys, kurį reikia įgyvendinti."

Šiandien, kai nekantriai ir pikdžiugiškai lauki Petro Cvirkos paminklo nukėlimo (gerbiu manančiuosius kitaip, tačiau kitas logiškas sprendimas turėtų būti toks), paminėti žodžiai verčia klausti, kas yra svarbiau: būti lietuviu ar Lietuvos piliečiu. Kita vertus, kokios vertybės ir simboliai turi atskleisti tautinę ir pilietinę tapatybę. Vadinasi, prieš mus akivaizdus vertybinis pasirinkimas, po kurio galime diskutuoti apie grėsmes.

Akivaizdu, bet šie gerbiamo Prezidento žodžiai jį pastūmėja nacionalistų pusės link. Tačiau Vytenio Povilo Andriukaičio išsakyta apie mintis apie istorijos perrašinėjimą ne tik mus sugrąžina į jau primirštą Algirdo Mykolo Brazausko ir prof. Vytauto Landsbergio šalininkų konfrontaciją, bet ir meta rimtą ideologinį iššūkį, kai, minint Baltijos kelio trisdešimtmetį, prof. V.Landsbergis prilyginamas Vladimirui Putinui. Alea lacta est (burtas mestas), sakė Gajus Julijus Cezaris). Dėl to tautinės tapatybės klausimas įgauna naują pagreitį ir jam suteikia naujų atspalvių.

Tautiniai drabužiai yra puikus simbolis, atskleidžiantis Lietuvos savitumą. Tačiau ne taip seniai supratau Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje užkoduotą tragizmą. Viena vertus, jis atsako svarbų tapatybės klausimą, nes kiekvienas žvilgtelėjęs į žemėlapį gali sužinoti, kas esąs – dzūkas ar žemaitis ir t.t. Kita vertus, padėties tragizmą atskleidžia pokalbis su vienu Alytaus rajone esančio Butrimonių miestelio gyventoju. Jis pasakojo vaikystės atsitikimą, kai kaimynas jo paklausė, ar jis yra dzūkas. Tuomet vaikas savo kaimynui atsakė: "Aš esu ne dzūkas, o lietuvis." Čia kyla diskusija ne tik dėl etninės tapatybės santykio su lietuvybe, bet ir apie jos padėtį didmiesčiuose, kur ribos natūraliai išsitrina ir viskas susimaišo. Visai neseniai sužinojau, kad mano tėvų sodas, esantis Vilniaus rajono šiaurėje, irgi priklauso Dzūkijai. Bėda tik ta, kad vietiniai gyventojai ten niekada nebandė dzūkuoti, o kalbėjo ir kalba "po prastomu" – vietine tuteišų tarme.

Kitas šios situacijos atspalvis – tai tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metai. Antrąjį pasaulinį karą galima laikyti globaliu iššūkiu, kurio padarinius ne visada norime įsisąmoninti. Dėl to Lietuvos etnografinį žemėlapį turime suvokti per skirtingų epochų prizmę – tarpukaris, Antrasis pasaulinis karas, sovietmetis. Klaipėdos krašte turime pamatyti vokiečius, o Vilniaus krašte – lenkus. Ir svarbiausia – kiekviename mieste ir miestelyje pamatyti žydus.

Antrasis pasaulinis karas negailestingai pakeitė tautinę Lietuvos miestų ir miestelių sudėtį, kuriuose palaipsniui, kolektyvizacijos skurdo genami, apsigyveno dzūkai, aukštaičiai ir kiti. Įdomu tai, kad ne vienas iš jų nespringo ir nespringsta valgydamas žydų chalą (batonas "Pynutė"), kugelį (bulvių plokštainis), latkes (bulvinius blynus), totorių sarmą (balandėlius) ir čeburekus, karaimų kibinus ir "Šimtalapį". Bet prie šiomis gėrybėmis apkrauto stalo turime pamatyti jaunus vyrus, apie kuriuos rašo vienas iš Kauno Slabodkės (Vilijampolės) pogromų 1941 m. liudininkų: "Skerdikai įžengė į Mordechajaus Jatkunsko ir jo žmonos dantų gydytojos Štein–Jatkunskos butą, nupjovė jiems delnus, pėdas, lytinius organus, pribaigė abu su sūnumi. Pasuko į kaimynines gatves, užmušinėjo kiekvieną pasitaikiusį – ar tai buvo rabinas, ar sionistų aktyvistas, ar komunistas."

Komunizmas yra globalus, bet ne praeities reiškinys ir iššūkis.

Esminis klausimas, ar tautiniai drabužiai, kuriuos Ramūnas Karbauskis taip norėjo padovanoti ikimokyklinukams, tam tikromis aplinkybėmis nėra bandymas pabėgti nuo skaudžių ir prieštaringų Antrojo pasaulinio karo patirčių. Juk labai sunku įsivaizduoti Antrojo pasaulinio karo metų šokius Lietuvoje, kuriuose tautiniais drabužiais pasipuošusi dzūkė šoktų su Tautos darbo apsaugos (arba baltaraiščiu), Lietuvos policijos bataliono, Vietinės rinktinės, Armijos Krajovos ar SS divizijos kariu. Vadinasi, Antrasis pasaulinis karas kaip globalus praeities reiškinys meta rimtą iššūkį mūsų tautinei tapatybei.

Skaudu yra ne visuomenės susipriešinimas dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo ženklų panaikinimo, bet tai, kad Prezidento paskelbtas moratoriumas nesprendžia pilietinės tapatybės, to, ką reiškia būti Lietuvos piliečiu, klausimo. Dėl to šiandien vaizdelis tikrai yra nekoks. Lietuviai didvyrių ieško kare po karo, lenkai mini Armijos krajovos kovas dėl Vilniaus, žydai kalba apie holokausto atminties svarbą, rusai didžiuojasi Raudonosios armijos laimėjimais, totoriai ir romai tyliai tyli apie tai, kad šioje mėsmalėje jiems pavyko išlikti. Nejau visas atminties pilietinių karų problemas išspręs darželinukų kepurinė?

Tenka pripažinti, kad šiuo metu vyksta ne istorijos perrašinėjimas, o istorinių žinių populiarinimas. Kai istorikai vykstančiose diskusijose pateikia daug viešoje erdvėje mažai žinomos istorinės informacijos apie žydų likimą Antrojo pasaulinio karo metais, su kuria Lietuvos politikai nėra susipažinę. Dėl to pareigas baigiančiam eiti eurokomisarui V.Andriukaičiui, prabilusiam apie istorijos perrašinėjimą, tiesiog trūksta nuoseklaus domėjimosi.

Kita vertus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip sovietmetis paveikė mūsų tautinę tapatybę. Juk ne veltui Nerija Putinaitė savo knygoje "Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje" kalba apie komunistų partijos nuoseklią veiklą siekiant paskatinti žmones bendradarbiauti, pritarti sovietų tikslams ir dalyvauti juos įgyvendinant. Nereikia pamiršti ir to meto retorikos.

Verta atsiversti 1978 m. pasirodžiusi A.Balsio straipsnį "Kaip susidarė nacionalizmo ir klerikalizmo sąjunga ir kam ji tarnauja" ir pajausti sovietmečio dvasią: "Idėjinė bei politinė nacionalistų ir klerikalų sąjunga dar labiau sustiprėjo hitlerinės okupacijos metais, įgydama atvirai antiliaudinį pobūdį. Katalikų Bažnyčios viršūnės kartu su aršiausiais buržuaziniais nacionalistais vykdė aktyvią antitarybinę, antikomunistinę veiklą: vieni organizavo, kiti morališkai sankcionavo tarybinių žmonių žudynes, kurstė antitarybinę isteriją." Kitas sovietmečio dvasios perlas: "Pokario klasių kovos Lietuvoje metais reakcingasis katalikų kleras ir buržuazinis nacionalistinis pogrindis glaudžiai bendradarbiavo. Antitarybiškai nusiteikę dvasininkai talkininkavo buržuaziniams nacionalistams, kliudžiusiems Tarybų Lietuvos liaudžiai vykdyti socialistinius pertvarkymus."

Čia galime pamatyti visą komunistinės ideologijos spektrą. Ir vėl norisi atkreipti dėmesį, kad komunizmas yra globalus, bet ne praeities reiškinys ir iššūkis. Dėl to, ar P.Cvirkos paminklas kelia pavojų tautinei tapatybei, ar atspindi socialistinių pertvarkymų pasiekimus, kurie paskatino Justino Marcinkevičiaus dramų "Mindaugas", "Mažvydas" ir "Katedra" gimimą, būtina apsispręsti.

Komunistinės ideologijos voratinklis yra platus ir klampus, todėl politikų ir istorikų bendradarbiavimas turi būti nuolatinis, jis padėtų išvengti pasisakymų apie istorijos perrašinėjimą.

Kita vertus, ar gerovės valstybės idėja, pagrįsta ekonominiu mąstymu bei pasiūlos ir paklausos dėsniais, paskatins Lietuvos Prezidentą laikytis neutralumo vertinant praeities įvykius? Apie tai liudija ir moratoriumo paskelbimas. Visa tai akivaizdžiai konfrontuoja su tautinės tapatybės naratyvu, kuris neišvengiamai siejamas su simbolių ir prasmių paieška, o kartu skatina aštrias diskusijas ir vertybinę konfrontaciją.

Dėl to artėjančių Seimo rinkimų tiesiojoje bandė įsiveržti ir užimti lyderio vietą liberalai su lietuvių dalyvavimo holokauste tema, tačiau čia konservatoriai pasitelkė sunkiąją artileriją (partizanai ir sovietinis teroras), tad dėl lyderio vietos liberalams teks gerokai pakovoti. Ypač jei liberalai sugebės dirbti ne tik su žydų holokausto (kas nėra naujas dalykas) ir jų indėlio į Lietuvos miestų istoriją tema, bet ir kitomis tautinėmis mažumomis bei jų praeitimi. Sunku kol kas įsivaizduoti Remigijų Šimašių "Aušros vartų" operacijos minėjimuose, bet ką gali žinoti, jei tik "žolės" legalizavimo problematika ir seksualinės mažumų teisės nepaims viršaus.

V.Andriukaitis, prabilęs apie girtuokliaujančius ir nekaltus žmones žudančius partizanus, kol kas primena šaudymą senomis "katiušomis" ir bando eiti Gedimino Kirkilo pramintu keliu, kai prieš 2016 m. Seimo rinkimus buvo bandoma mobilizuoti buvusią sovietinę inteligentiją prieš N.Putinaitės knygose išsakytą kritiką J.Marcinkevičiaus kūrybos atžvilgiu. Dabar jam teks dalyvauti sprendžiant P.Cvirkos paminklo likimą.

Valstiečiams liko tik valstybės pripažinimo negavusios senovės baltų religinei bendrijos "Romuva" likimas ir jos vyriausioji krivės Inijos Trinkūnienės pažadas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl valstybės pripažinimo. Bet vasaros istorinės atminties kovų fone tai atrodys kaip pozicijų, kuriuose įsitvirtinę kariai su kulkosvaidžiu MG-43, puolimas su lankais, ietimis ir kardais. Alea lacta est. Kas svarbiau: tautinė tapatybė su globaliais iššūkiais ar gerovės valstybė? O gal eilinį kartą sušokti šokį "Jievaro tiltas", parodyti bendrumą bei atsipalaidavimą ir taip pabėgti nuo šių klausimų?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tam Joho

Tam Joho portretas
O tavo komentaras rodo,kad tavo galvoj vietoj smegenų aip tik tavo minėtas šūdas dvokia.

Apgailėtina

Apgailėtina portretas
Puikus straipsnis,todėl besmegeniams,nesugebantiems suvokti prasmės,kaip visada belieka kvailus komentarus rašinėti,nes ką nors išmąstyti ne jų tuščioms galvelėms.

Joho

Joho portretas
Tiek šūdo prirašyt, aiškiai reikia talentą turėt.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    1
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    3
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

  • Užtvankas remontuoti ar griauti?
    Užtvankas remontuoti ar griauti?

    Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kie...

    2
Daugiau straipsnių