„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: niūrūs debesys horizonte nesisklaido

  • Teksto dydis:

„Swedbank“ ekonomistai dėl šiek tiek geresnių euro zonos perspektyvų iki 3 proc. padidino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau tai vis tiek bus lėčiausias augimas per pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai įspėja matantys nemažai rizikų ir Lietuvos augimo prognozės negerina – šalies ekonomikai toliau prognozuojamas vangus, beveik dvigubai lėtesnis augimas nei šiemet.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad prekybos konfliktas ir geopolitinės rizikos niekur nedingo. „Nereikėtų turėti labai didelių lūkesčių dėl galimų paliaubų tarp JAV ir Kinijos – bet koks susitarimas tarp šių šalių gali būti trumpalaikis ir trapus. Be to, ir toliau išlieka reali galimybė, kad JAV netrukus didesniu tarifu apmokestins iš Europos Sąjungos importuojamus automobilius“, − sako N. Mačiulis.

Pasaulinė prekyba traukiasi, Kinija „išsikvėpė“

Pasak ekonomisto, daugelis išankstinių indikatorių nerodo jokių pasaulinės prekybos pagerėjimo ženklų, ir jau beveik du metus besitęsiantis ekonominis konfliktas tarp JAV ir Kinijos gali būti tik prigesintas, o ne užgesintas.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad ir be prekybos konflikto Kinijos ekonomikos augimas toliau lėtės. „Kinija šį dešimtmetį buvo pagrindinis pasaulio augimo variklis – jos įtaka viso pasaulio ekonomikos augimui siekė beveik 30 proc. Prognozuojame, kad artimiausioje ateityje ši įtaka menkės, Kinijos augimą slopins didelė skolų našta ir sparčiai senėjanti visuomenė“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, nesisklaidant išorinėms geopolitinėms ir protekcionizmo rizikoms, ryškėja ir vietinės ekonominės politikos neapibrėžtumas, galintis užgniaužti vartojimo ir investicijų augimą Lietuvoje.

Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka išliks silpna

Automobilių industrija išgyvena virsmą ir siekia pereiti prie elektromobilių gamybos.

„Swedbank“ ekonomistai šių metų euro zonos augimo prognozę padidino viena dešimtąja iki 1,2 proc. Kitais metais euro zonos augimas, prognozuojama, turėtų būti dar vangesnis ir sieks tik 1,1 procento.

„Euro zonos ekonomikos perspektyvas kiek pagerino sumažėjusi chaotiško „Brexit“ tikimybė, tačiau didelis neapibrėžtumas ir dėl prekybos karo recesijoje atsidūrusi Vokietijos pramonė stabdys ūkio plėtrą“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Vokietijai, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, dėl silpnos pasaulinės paklausos ir didelių vidaus struktūrinių iššūkių kitais metais planuojamas vos 0,6 proc. sieksiantis augimas.

„Nors Vokietijos pramonė ir pradeda rodyti pirmuosius stabilizacijos ženklus, spartaus atsigavimo tikėtis neverta. Automobilių industrija išgyvena virsmą ir siekia pereiti prie elektromobilių gamybos. Šis persiorientavimas gali užtrukti ne vienerius metus ir nebūtinai bus sėkmingas, nepaisant padidintų valstybės subsidijų“, − sako V. Šimkus.

Pasak jo, euro zonoje yra ir pozityvių naujienų − ilgą laiką buksavusi ir augimu atsilikusi Prancūzija pastaruoju metu rodo didelį atsparumą ir pretenduoja tapti vienu pagrindinių Europos augimo variklių.

„Įvykdytos darbo rinkos reformos, panašu, pradeda duoti vaisių − Prancūzijoje sparčiai auga užimtumas, o laiku įvykdytas valdžios išlaidų padidinimas taip pat palaiko vidaus vartojimą. Be to, Prancūzijos ekonomika yra labiau į vidaus rinką orientuota ekonomika nei Vokietija, todėl ją mažiau veikia pasaulinės negandos“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Lietuvos ekonomika − subalansuota, tačiau nerimo ženklų yra

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomika augo 3,9 proc., tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį jau buvo fiksuotas pastebimas augimo sulėtėjimas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad bendras šių metų augimas sieks 3,7 procento, o 2020 m. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 2 procentų.

Neigiamas tendencijas darbo rinkoje jau pastebime – ir jas reikia slopinti, o ne stiprinti.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, nepaisant silpnų eksporto rinkų, šiemet Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vis dar augo daugiau nei 8 proc. Tačiau daugėja ženklų, kad šis augimas išsikvėps ir kitais metais nebesieks 3 proc.

„Prognozuojame, kad vidaus paklausa galėtų ir toliau sparčiai augti, bet ją užgniaužti gali ne išorinės problemos, o pagalių kaišiojimas į savo ratus. Niekur nepasiteisinę nauji eksperimentiniai mokesčiai bei apskritai nestabili ir neprognozuojama mokesčių politika gali slopinti įmonių apetitą investicijoms, stabdyti būsto rinką bei vartojimą apskritai. Neigiamas tendencijas darbo rinkoje jau pastebime – ir jas reikia slopinti, o ne stiprinti“, − teigia N. Mačiulis.

Situacija darbo rinkoje keičiasi

„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad beveik dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis nuolat mažėjusiu nedarbo lygiu ir sparčiai augusiu vidutiniu darbo užmokesčiu. 2010 m. nedarbo lygis viršijo 18 proc., o šių metų vasarą jis siekė 5,7 proc. Per tą patį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo net 82 procentais – nuo 450 iki 820 eurų.

„Deja, pastaraisiais mėnesiais nedarbo lygis šoktelėjo iki 6,5 proc. Dar labiau neraminti turėtų tai, kad laisvų darbo vietų skaičius pastarąjį pusmetį yra net ketvirtadaliu mažesnis nei buvo prieš metus. Užimtumo augimas jau sulėtėjo ir prognozuojame, kad kitais metais jis nebeaugs ir pradės mažėti“, − sako N. Mačiulis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dešimtmetį besitęsusi teigiama darbo rinkos banga atslūgsta. Darbo užmokesčio augimas privačiame sektoriuje jau yra pastebimai sulėtėjęs ir toliau lėtės, todėl ekonominę politiką reiktų sutelkti į užimtumo skatinimą bei dirbančiųjų mokestinės naštos mažinimą, o ne jos didinimą.

Kokios alternatyvos mokesčių didinimui?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigia, kad vyriausybė turi nemažai neišnaudotų galimybių vykdyti socialinę politiką nedidinant mokesčių.

„Didesni mokesčiai lėtėjant ekonomikos augimui ir augant nedarbui turėtų priešingą efektą − biudžeto pajamos greičiausiai nepadidėtų, o ekonomikos augimas būtų dar labiau prislopintas. Vertėtų įsiklausyti į LR valstybės kontrolės rekomendacijas ir išnaudoti galimybes išlaisvinti neefektyviai naudojamus viešuosius išteklius“, − sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, imantis struktūrinių reformų būtų galima ne tik optimizuoti neefektyvų viešųjų institucijų tinklą, bet ir atsisakyti be reikalo ekonomiką slopinančio biudžeto pertekliaus ir pasinaudoti galimybe skolintis už neigiamas palūkanas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Swedbank bankrutuos iki liepos mėnesio

Swedbank bankrutuos iki liepos mėnesio portretas
SEB bankas bus pirmas iš švedų bankų, kuris greitai bankrutuos, taigi pensininkai, jei norite savo santaupų laukti pusė metų ar metus, kol jas kompensuos valstybės indėlių draudimas, tai toliau kiškite savo pinigus į Swedbank...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Prezidento švarkas
    Prezidento švarkas

    Dažnai norisi ekonomistui Gitanui Nausėdai, dirbusiam SEB banko prezidento patarėju, mesti kaltinimą, kad ir jis prisidėjo prie lietuviško būsto burbulo, kuris sprogo 2008-aisiais. Mūsų šalies piliečių neperspėjo, kad masiškai d...

    3
  • Advokatas apie teismo sprendimą paleisti N. Venckienę: kitaip ir negalėjo būti
    Advokatas apie teismo sprendimą paleisti N. Venckienę: kitaip ir negalėjo būti

    Kalbant apie šiandien paskelbtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės advokatės Sonatos Žukauskienės skundo dėl jos klientei skirto suėmimo, toks rezultatas ir turėjo būti. Tiek a&sca...

    11
  • Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui
    Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui

    Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realia...

    2
  • Kultūrinės gonorėjos importas
    Kultūrinės gonorėjos importas

    Kovo 11-osios 30-metį kitąmet švęsime ypatingai. Atvažiuos ne "Scorpions" su savo anų laikų topu "Wind of Change", o Rusijos liaudies artistas Filipas Bedrosovičius Kirkorovas. ...

    14
  • Seimo klounai
    Seimo klounai

    Kai praėjusią kadenciją juokėmės iš tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nusišnekėjimų, net baisiausiame košmare neįsivaizdavome, kad gali būti dar blogiau. Pasirodo tuomet dugnas dar nebuvo pasiektas. ...

    22
  • Brangi loterija
    Brangi loterija

    Šiandien Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) paskelbs svarbią žinią. Kokia ši naujiena Lietuvai: geroji ar blogoji, priklausys nuo jos turinio. Penktadienį Ženevoje, kur įsikūrusi FIBA būstinė, turėtų paaiškėti vals...

    1
  • Švietimas artėjant rinkimams
    Švietimas artėjant rinkimams

    Mokslo metai prasidėjo su atsargiomis diskusijomis apie tai, kokių pokyčių ir naujovių tikėtis ugdymo procese. Vieni šiai diskusijai bandė suteikti aštrumo kalbėdami apie mokytojų bendruomenę kaip rusenantį durpyną, kuris gali bet kur...

  • Kodėl Kalėdos prasideda rudenį?
    Kodėl Kalėdos prasideda rudenį?

    Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miš...

  • E. Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai
    E. Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai

    Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyt...

  • Kruvina Balkanų košė
    Kruvina Balkanų košė

    Mirus Aleksandrui I (1888–1934), formaliu Jugoslavijos valdovu tapo jo 12-metis sūnus Petras II (1923–1970). Laukiant naujojo monarcho pilnametystės, valstybės valdymas buvo patikėtas regentų tarybai, vadovaujamai Aleksandro pusbrolio princo P...

    25
Daugiau straipsnių