Quantcast

Šventas BMW

Greičiausiai mažai yra dalykų, dėl kurių vienos nuomonės būtų visi. Net šaltibarščiai, ir tie pamėtėja temų audringoms diskusijoms, pavyzdžiui: bulves valgyti atskirai ar mesti į sriubą? Išvis esama tokių, kuriems lietuviškoji šaltsriubė net nepatinka. Bet turbūt jau senokai joks sprendimas kauniečių neskaldė į tokias priešiškas stovyklas, kaip šlagbauminiai pokyčiai "Akropolio" automobilių aikštelėje.

Vieni garsiausiai piktinasi. Sako, kad tuoj ir orą apmokestins. Kiti džiaugiasi naujiena – gal sumažėjus tų, kurie ten automobilius ištisomis paromis nemokamai laiko, nebereiks it rykliams sukti ratais aplink aikštelę, kol rasi vietą prisiparkuoti. Iš tikrųjų keista gal tik, dėl to, kad kol ramiausiai užkardais apsitvėrė nemažai didesnių miesto stovėjimo aikštelių, jokios polemikos nebuvo girdėti, o štai kritus kone paskutiniam Mohikanui Nemuno pakrantėje – sujudimas. Matyt, kaip dažnai pasitaiko, tiesa kažkur per vidurį.

Pažiūrėjus, kiek procentų tikrai nepigių automobilių važinėja didmiesčių gatvėse, gali pagalvoti, kad atlyginimais lenkiame Šveicariją.

Logiška, kad darbuotojams, nesvarbu, ar dirba jie nedidelėje maisto prekių parduotuvėje, ar prekybos ir pramogų milžine, mašinos laikymas turi būti nemokamas. Vienas aspektas – finansinis, kitas – paprasčiausias saugumas. Norisi tikėti, kad dauguma prekybos ar verslo centrų mąsto taip pat ir savo darbuotojų neskriaudžia. Kitas dalykas – tų užkardų funkcionalumas. Kai kurios aikštelės, ko gero, pataupė technikai, tai dabar toji eina iš proto: tai numerių nesugeba nuskaityti, jei sustojai ne centimetro tikslumu ant linijos, tai įleisti ar išleisti nesiteikia. Teko patirti nuotykių vieno Savanorių prospekto daugiabučio aikštelėje, kur ne tik užkardas veikia pagal savo paties nuotaiką, bet ir kontaktinio numerio ant jo nenurodyta: "Neišleidžia – gaudyk vėją laukuose!"

Bet kažkas kužda, kad šios problemos nėra tai, dėl ko į tą nemokamo stovėjimo laiko ribojimą būtų šitaip jautriai reaguojama. Pamenu, mokantis centre įsikūrusiame universitete, gal koks ketvirtadalis studentų automobiliais atvažiuodavo iki "Akropolio", o paskui ateidavo į visą ar bent pusę dienos vykstančias paskaitas. Jau neminint, kad kai kurie ta aikštele, it nemokamu personaliniu kiemu su vaizdo stebėjimo kameromis, sugeba pasinaudoti dar ilgiau – pavyzdžiui, išvykdami į kelionę. Džiaugsmo iš to yra nebent aplinkinių namų gyventojams, nes mažiau gudruolių neapmokamų vietelių ieško svetimų namų kiemuose, tad rečiau tenka vėluoti į darbą, nes tavo automobilis buvo užstatytas ar jį įbrėžei milimetrais laviruodamas iš nuosavo garažo.

Jei atvirai, man apskritai keistokas lietuvių santykis su automobiliais. Įdomus pats prioritetizavimas. Štai gyvena žmogus sename, neremontuotame vieno kambario bute ar apskritai pas mamą, užtat kieme stovi jo šventas apynaujis BMW. Pažiūrėjus, kiek procentų tikrai nepigių automobilių važinėja didmiesčių gatvėse, gali pagalvoti, kad atlyginimais lenkiame Šveicariją. Ir skirtis su automobiliu daugumai taip skaudu, kad kai kurių net "dviejų promilių kondicijoje" į taksi neįsodinsi. Mane pažįstami dažnai nužiūri kaip ateivį, nes nors turiu automobilį ir vairuoti mėgstu, į kitus miestus, jei daiktų nedaug, dažnokai vykstu autobusu arba traukiniu. Sunku jiems paaiškinti, kad tiek laiko, tiek pinigų prasme man efektyviau kelionėje padirbėti kompiuteriu, o ne nuobodžiauti spūstyse sumokėjus keliasdešimt eurų už benziną.

Ir turint galvoje šitokią žmonių meilę automobiliams, akių nebadyti negali tam tikri paradoksai. Pavyzdžiui, taupoma pilant į juos nekokius degalus, taisyti vežama pas neaiškų meistriuką, ratai bildinami beieškant vietos tarp svetimo duobėto kiemo kraterių. O kalbant apie pasipiktinusius, kad po keturių valandų nemokamo stovėjimo prie PLC teks pradėti mokėti, tarsi ir savaime kyla klausimas. Kodėl negaila kine pirkti spragėsius, už kuriuos lupama velniai žino kiek kartų daugiau negu savikaina, kodėl net akys nesumirksi čiumpant madingą šaltą kavą (vėlgi, savikaina palikta kažkur už horizonto), bet euras ar du už papildomą stovėjimo valandą – svieto pabaiga?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kostas

Kostas  portretas
idomu kas jai raso straipsnius nejaugi pati o gal

Senas gerbejas

Senas gerbejas portretas
Sita tavo nuotrauka tave labai panegrazina : ) Fotorafui 2 .

Kapitalistas

Kapitalistas portretas
Puikus straipsnis. Labai teisingai viskas parašyta. Žmonės sunkiai keičia įpročius.
VISI KOMENTARAI 23

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių