- Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės gynimo taryba nusprendė teikti pasiūlymą, kad Lietuva skolintųsi papildomus 30 mln. eurų, kad jau šiais metais atitiktų minimalius NATO narėms keliamus standartus – įvykdytų įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Svarbu, kad viešojoje erdvėje šįsyk beveik nepasitaikė priekaištų, neva tuos pinigus geriau skirti kokiems nors socialiniams projektams ar pensijoms didinti. Taip, socialinėms reikmėms lėšų reikia gerokai daugiau, nei jų skiriama šiuo metu.
Tačiau nereikia painioti visiškai skirtingų dalykų, nes krašto gynyba privalo nuolat būti prioritetiniame sąraše. Juk mes dar gerai prisimename, ką reiškia būti okupuotiems ir maitinti okupacinę kariuomenę. Ypač po 2014 m. Ukrainos įvykių iš Rytų pusės ateinančios grėsmės juntamos akivaizdžiai. Būtina stiprinti tiek mūsų šalies karinių pajėgų parengimą, tiek įprastinę ginkluotę, tiek įgūdžius atsispirti hibridinio karo veiksmams ar kibernetinėms atakoms, nes niekas už mus pačius to nepadarys. Rusijos pajėgos stovi ne prie Vokietijos ar Prancūzijos, o prie mūsų sienos ir jei patys neinvestuosime į savo saugumą, tad koks motyvas tai daryti bus mūsų partneriams NATO ?
Prezidentas Gitanas Nausėda yra teisus, tvirtindamas, kad gynybai skiriamos lėšos atsiperka dešimteriopai, nes jei mes vykdome pažadus, tai ir draugiškos Lietuvai šalys turės paskatą vykdyti savo įsipareigojimus, kurių finansinė vertė daug didesnė negu mūsų indėlis. Žodžio laikymasis partnerystės atveju yra svarbiausia.
Kita vertus, nors didelė dalis krašto apsaugai skirtų lėšų iškeliauja užsienio ginkluotės gamintojams, vis daugiau jų pasilieka ir Lietuvoje, ypač stiprėjant mūsų gynybos ir saugumo pramonės sektoriui.
Šios srities įmonės kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, ir joms stiprėjant, stiprėtų ir visa ekonomika. Tam reikalingi kompleksiniai sprendimai, galbūt pasiremiant kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu, kai net įstatymuose numatoma, kokia apimtis gynybos ir saugumo tikslais sudarytų sandorių turi tekti vietos įmonėms.
Bet kuriuo atveju patarlė, kad nemaitinantis savo kariuomenės turės maitinti priešų armiją, yra visiškai teisinga. Todėl sprendimas itin žemų ar net minusinių palūkanų laikais skolintis 30 mln. eurų ir skirti juos gynybos reikmėms yra visiškai teisingas bei savalaikis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...