- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dienas, piliečiai vis dėlto kai ką praranda.
Sausio 13-oji yra liūdna diena – tąsyk žuvo puikūs žmonės, tikrieji Lietuvos patriotai. Tačiau į ją telpa ir visas kontekstas: Baltijos kelias, budėjimai prie svarbių valstybės pastatų, žmonių didvyriškumas ir galiausiai – pergalė. Lietuvos istorija labai įvairi, yra liūdnų dalykų, yra šlovingų. Valstybei svarbių dienų minėjimas kuria tam tikrą pagrindą, ant kurio visi ir stovime. Net ir tie, kurie keikia Lietuvą (tokių ne taip jau mažai), negali negerbti tų istorinių pamatų, ant kurių stovi valstybė. Nebūtina jiems eiti su trispalvėmis į mitingus, skanduoti "Lie-tu-va!" ir giedoti "Tautišką giesmę", tačiau pagarba turėtų būti. Jei visai nėra, niekas netrukdo emigruoti – juk gyvename laisvoje šalyje. Nemylintys Lietuvos, bet emigruoti nenorintys irgi turi teisę čia gyventi ir nebūtinai yra kokie vatnikai. Tačiau man tokių žmonių truputį gaila.
Lietuvos istorija labai įvairi, yra liūdnų dalykų, yra šlovingų. Valstybei svarbių dienų minėjimas kuria tam tikrą pagrindą, ant kurio visi ir stovime.
Tie šventimai jau kiek rutininiai, įvairovės pritrūksta, tačiau kai kurioms dienoms minėti nieko naujo neprigalvosi. Bet kai kuriomis progomis – galima. Tarkim, ką mes padarėme švęsdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį? Nusipiešėme emblemą (kurią sugalvojome spausdinti net ant tualetinio popieriaus), pasistatėme kelis paminklus (kai kurie – pusė velnio, kai kas itin nepavyko), surengėme mitingų ir koncertų. Viskas kainavo nemenkai. O suomiai savojo šimtmečio proga pasistatė biblioteką, kuriai skyrė didžiausią dalį šventės biudžeto. Biblioteka kolosali, puikios architektūros ir moderniausia regione, galinti atlikti daugybę funkcijų. Neabejotinai tai didžiulė dovana suomių tautai, turėsianti neeilinį poveikį. Tikėtina, labai teisinga mąstymo kryptis.
Tokias šventes ar memorialines dienas galėtų lydėti pilietinis susitaikymas, būtent jų metu būtų pravartu prisiminti Horacijaus eilutę: "lai visoks nutolsta riksmas ir pyktis". Trumpam liautųsi susipriešinimas besiginčijant, kas būtų geresnis prezidentas arba kokia partija ko verta, ir žmonės gal pagalvotų ne tik apie tai, ką jiems davė valstybė, bet ir ką jie gali jai duoti. O pakanka visai nedaug. Nebūti chamu ir savanaudžiu, mylėti artimą savo, gerbti tėvynę ir dirbti jos labui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur eina karavanas?3
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?3
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...