Sudėtingas pasirinkimas: nusipelnę ar būsimi pensininkai?

Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra" nėra ir nebus investicija. "Sodra" buvo, yra ir bus kartų solidarumo priemonė, kai jaunesnioji ir darbinga karta suneša pinigus į bendrą katilą, iš kurio tuo pat metu mokamos pensijos ir įvairios kitos išmokos.

Dabartiniams pensininkams pasisekė – pastaraisiais metais į darbo rinką ateina paskutinė sovietinės Lietuvos vaikų bumo karta. Būtent nauji darbo rinkos dalyviai, gimę 1985–1990 m., lėmė, kad kelerius pastaruosius metus "Sodra" nepatiria didelių problemų – mokamų mokesčių, sunešamų naujai dirbančių jaunuolių, pakanka įvairioms išmokoms didinti.

Tačiau tokia padėtis apgaulinga – jau artimiausiais metais pajausime, kokių ilgalaikių padarinių turi demografinė krizė, kai po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais staigiai pradėjo mažėti gimstamumas. Šios demografinės duobės, iš kurios ir šiandien dar nesame išlipę, poveikis bus didžiulis – gausi dabartinių 50–60-mečių karta netrukus pasieks pensinį amžių ir išlaidų biudžetas išaugs itin žymiai. O "Sodros" pajamos augs jau gerokai lėtesniu tempu.

Netrukus "Sodra" pajus didžiulį spaudimą, kai dirbančiųjų mokami valstybinio socialinio draudimo mokesčiai nebepadengs išmokų poreikio.

Skaičiuojama, kad šių metų pradžioje, prieš prasidedant koronaviruso krizei, "Sodros" rezervas sudarė daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. Vėliau užklupusios krizės neplanuotos išlaidos didele dalimi yra dengiamos tiesioginėmis valstybės biudžeto dotacijomis. Tačiau tokia praktika kelia rimtų klausimų, ar dabartinis "Sodros" modelis iš tiesų adekvačiai paskirsto pareigas ir teises tarp skirtingų kartų? Ar, visą naštą kraudami ant valstybės ir šiandien dirbančiųjų, mes esame sąžiningi prieš dar tik būsimus pensininkus ir ateities kartas?

Juk vaikų kasmet gimdome mažiau, o iš Švedijos pavyzdžių matome, kuo baigiasi bandymai imigrantais užkimšti šį vis didesnį darbo jėgos trūkumą.

Lengva politikui pažadėti vienkartinę (ar daugkartinę) 200 eurų išmoką. Skaičiuojama, kad viena tokia nacionalinė dovana senjorams valstybei kainuoja apie 180 mln. eurų, t.y. apie trečdalį "Sodros" rezervo. Ir tai tik vienas proginis (priešrinkiminis) politikų pažadas. O ką valstybė galės pasiūlyti, kai užklups išties didelio masto nacionalinių finansų iššūkiai?

Kokią garantiją gauti adekvačią pensiją turi šiandienos dirbantieji? Kas jiems mokės pensijas (ir kokio dydžio) 2030-aisiais ar 2050-aisiais? Juk vaikų kasmet gimdome mažiau, o iš Švedijos pavyzdžių matome, kuo baigiasi bandymai imigrantais užkimšti šį vis didesnį darbo jėgos trūkumą.

Pensininkai, dirbantieji ir ateities piliečiai turi būti lygiaverčiais atviros ir sudėtingos diskusijos dalyviais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Oi Oi

Oi Oi portretas
Kodel mokesciai daugiausiai surenkami is viduriniosios klases, t.y. maziau uzdirbanciu, negu turtuoliu? Kodel reikia analizuoti dabartinius pensininkus ir ju pajamas. Juk zmones kurie visa savo gyvenima dirbo, uzsidirbo maziau nei minimumas. Tamsta irgi jau sensti. Dabartiniai pensininkai islaike praeitos kartos pensininkus, kokia cia naujiena. Taip ir eina is kartos i kartas.

aaa

aaa portretas
Tie 200 eur tai lašas jūroj, palyginant kiek iššvaisto biudžeto lėšų komandiruotėms, tušinukams, premijom sau valdininkai. O kodėl dešimtmečiais neįvedami progresiniai mokesčiai, kodėl visas biudžeto skyles užtaiso vargingiausių sąskaita.

Aš portretas
Ši jaunesnioji karta išlaiko Anglijos ir kitų užsienio šalių pensininkus,o ne mūsu pensininkus.Autorius truputi apsiriko.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Permainų vėjai – neišvengiami
    Permainų vėjai – neišvengiami

    Nuslydusiam nuo politinės arenos JAV prezidentui D.Trumpui kalbėti apie rinkimų rezultatus vis dar sunku, netgi visai nepakeliama. ...

    2
  • Kultūrinė revoliucija
    Kultūrinė revoliucija

    Sugrįždami į valdžią konservatoriai žadėjo išmokyti mus naujos politinės kultūros, tačiau kažin, ar tikėjosi, kad daug anksčiau patiems teks laikyti išgyvenimo egzaminus. Pradedant dvikova su COVID-19, lietuviškuoju D.Trumpu p...

    2
  • Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?
    Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?

    Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, kad, nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl mažo supratimo ir menko pasitikėjimo š...

  • Neišeisime kitokie
    Neišeisime kitokie

    Kiekvienas pašnekesys šiais laikais baigiasi pasakymu, kad iš COVID-19 išeisime kitokie. Bet. Mes kitokie neišeisime. Ne šiaip sakoma, kad lietuviui daugiausia džiaugsmo suteikia liepsnojantis kaimyno tvartas. I&scaro...

  • Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą
    Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą

    Šiandien švenčiame Lietuvos kariuomenės dieną. Lapkričio viduryje Lietuva su JAV pasirašė sutartį dėl keturių sraigtasparnių Sikorsky UH-60M "Black Hawk" įsigijimo, kurie pakeis iki šiol Lietuvos kariuomenėje na...

    8
  • Stabdykite laidotuvių procesiją
    Stabdykite laidotuvių procesiją

    Į paskutinę kovą pakilę kosmoso ir gyvosios gamtos atstovai nustatė: lietuviams iškilo mirtina grėsmė, nes jokio COVID-19 nėra, pandemija surežisuota, skiepai nereikalingi. Dar kad 5G ryšys naikina gyvastį, kad ant galvų iš lėk...

    16
  • Ar COVID-19 kenkia aplinkai?
    Ar COVID-19 kenkia aplinkai?

    Pavasarį labai džiaugėmės, kad COVID-19 pandemija atnešė naudos aplinkai – gamta atsigauna, oras ir vanduo švaresnis, automobilių ir lėktuvų sukeliamo triukšmo mažiau. Tačiau realybėje tai gali būti tyla prieš audr...

  • Kriauklyčių etiketas
    Kriauklyčių etiketas

    Kokios temporės, tokios ir morės – šmaikštauja ciceroniškojo posakio "O tempora, o mores!" vertėjai į šių dienų kalbą. Tai va – kokie laikai, tokie ir papročiai. O papročius mes jau ne juokais keičiam...

    1
  • Mažojo Budos gyvenimai <span style=color:red;>(II)</span>
    Mažojo Budos gyvenimai (II)

    Neliečiamųjų mergina, glamonėjama vyresnio amžiaus šventiko Mahatmos, pajuto jaunuolio Siddharthos žvilgsnį. Ji išsigando, išleido šaižų garsą ir nieko netarusi puolė bėgti. Užkluptas nusikaltimo vietoje senasis Mahatma...

    3
  • Laikas į mokyklą!
    Laikas į mokyklą!

    Šio komentaro antraštė yra tiesiogiai susijusi su mūsų visų dabar patiriama karantinine padėtimi. Daugelis tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, tarsi grįžo atgal į savąją vaikystę: mokomės istorijos, geografijos, matematik...

Daugiau straipsnių