Su kuria Lenkija mums pakeliui

Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pralaimėjo rinkiminę kovą prezidentui Andrzejui Dudai, tačiau labai nežymiai, surinkęs kiek mažiau nei 49 proc. rinkėjų balsų. Aktyvus balsavimas ir rekordinis žmonių dalyvavusių rinkimuose skaičius Lenkijoje akivaizdžiai parodo, kad šalis realiai pasidalijo į dvi stovyklas, turinčias kardinaliai priešingas vertybes.

A.Dudos šalininkai džiaugiasi pergale ir neabejotinai tęs "institucines reformas", kurios stiprins perteklinę valstybinę kontrolę, galimai varžant nepriklausomą teismų darbą ir žiniasklaidos laisvės kontrolę. Tą jie sėkmingai ir daro nuo 2015 m., kai Teisės ir teisingumo partija atėjo į valdžią. Ir daro nekreipdami dėmesio į nieką, netgi Europos teisingumo teismo sprendimai jiems – ne rodiklis.

2017 m. gruodžio mėnesį ES pradėjo 7 straipsnio taikymą prieš Lenkiją, kaip prieš valstybę narę nesilaikančią pagrindinių demokratinių vertybių. Tačiau ir tai bent jau kol kas nepadarė jokio esminio poveikio, greičiau atvirkščiai – sustiprino šalininkų gretas, manančių, kad ES teisės viršenybės principas jiems netaikytinas.

Mes dažnai laikydavome Lenkiją sektinu pavyzdžiu, kai kalba eidavo apie šeimos, tikėjimo ir kitas tradicines vertybes. Taip pat iš jų galime pasimokyti, kaip sėkmingai tvarkyti šalies ekonomiką ir ne tik dėl to, kad sėkmingai taikydami pridėtinės vertės diferencijavimo modelį gauna iš mūsų pirkėjų kasmetines milijonines įplaukas į šalies biudžetą. Lenkija turbūt buvo vienintelė ES valstybė, kurios bendrasis vidaus produktas per ekonominę krizę augo.

Aišku viena, kad kelią mes turime pasirinkti, nes blogiausias variantas, mano nuomone, valstybiniu mastu blaškytis, bandant įtikti abiem pusėms.

Šiandieninė Lenkijos visuomenės poliarizacija nėra išskirtinis reiškinys tarp ES valstybių, greičiau tai visuomenės skaidymosi tendencija į priešingas stovyklas, nesutariant dėl veikimo metodų, siekiant socialinės gerovės. Vienai daliai labiau priimtinos liberalaus globalizmo idėjos, kitiems atrodo lengviau gerovės valstybę kurti pagal konservatyvų nacionalizmą.

Tačiau palikime lenkams patiems spręsti jų problemas. Ko norime mes? Kokius kaimynus norėtumėme turėti, kokie mes patys norime būti?

Kokia bus mūsų valstybės politika, palaikyti dabartinius laimėtojus Lenkijoje ar de facto sutikti su ES teisės aktų viršenybe prieš nacionalinius teisės aktus (de jure, čia ir svarstyti nėra ko)?

Kokiu keliu mes eisime, atsivėrę kaimyniniam pasauliui ir priimdami iš jo kas geriausiai, ar bandysime kurti geresnį sociumą pasitelkia draudimus, užsidarę nuo potencialių blogiukų? Koronavirusas akivaizdžiai parodė, kad ir toks kelias įmanomas. Tuo labiau kad kuo daugiau draudimų, tuo mažiau reikia galvoti, nes susidaro savotiška lengvesnio gyvenimo iliuzija.

Aišku viena, kad kelią mes turime pasirinkti, nes blogiausias variantas, mano nuomone, valstybiniu mastu blaškytis, bandant įtikti abiem pusėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Matematikos klausimu
    Matematikos klausimu

    Šįkart ne apie mokslų karalienės valstybinį egzaminą, kuris šiemet, deja, buvo išties karališkai nepasiekiamas trečdaliui Lietuvos dvyliktokų, o apie kadencijų skaičius (irgi matematika) valdžioje, be kita ko, turbūt siek...

  • Lėtai, bet užtikrintai
    Lėtai, bet užtikrintai

    Ukraina, Sakartvelas, vėl Ukraina. Kiekvieną kartą, kai šiose posovietinėse valstybėse užvirdavo kova dėl pasirinkimo tarp Rytų ir Vakarų, skubėjome į įvykių sūkurį. Šiandien tą patį maga daryti ir Baltarusijoje. Juolab matant jo...

    4
  • Neprapilkite pro šalį
    Neprapilkite pro šalį

    Sako, žiūrėjimas į briliantus gerina regėjimą. O kalbėjimas apie rekordinio dydžio milijardų eurų maišą ekonomikai gaivinti ramina. Psichoterapijos kursas: milijardas – šen, milijardas – ten. Tačiau paaiškėjo, kad ...

    2
  • Kaip suprast tave, matematika?
    Kaip suprast tave, matematika?

    Valstybinio matematikos egzamino neišlaikius rekordiniam skaičiui abiturientų, pagaliau turėtume pripažinti, kad ne vien jie ar švietimo sistema, o mes visi kaip šalis išgyvename matematikos krizę. Matematika yra fundamentalus ...

    3
  • Jau aušta komunizmo aušra
    Jau aušta komunizmo aušra

    Lietuvoje prasideda komunizmas. Šia proga Seimas ir Vyriausybė galėtų nukabinti trispalvę ir išsikelti tą raudoną su pjautuvu ir kūju, kurią taip mėgo bolševikai. Kaip parašyta mokslinio komunizmo vadovėlyje: "Kiekvie...

    22
  • Sisteminis š...
    Sisteminis š...

    Kodėl iš karto blogai pagalvojote? Juk raide "š" prasideda ne tik išmatas reiškiantis žodis. Pavyzdžiui – šabakštynas. Taip galima pavadinti mūsų švietimo sistemą, kai joje imi ieško...

    5
  • Logistikos spąstai
    Logistikos spąstai

    Jau už keleto dienų Lietuvos futbolo klubai sužinos varžovus Čempionų lygos ir Europos lygos turnyruose. Sekmadienį ir pirmadienį UEFA būstinėje Nione bus traukiami dviejų svarbiausių klubinių varžybų burtai. Anksčiau smagia pramoga buvusi cere...

    2
  • Mūsų rusiškumas: I. Bunino atvejis
    Mūsų rusiškumas: I. Bunino atvejis

    Šiandieniam lietuvių literatūros skaitytojui, mokykloje pamokytam praleisti knygose esančius gamtos aprašymus, Ivaną Buniną suprasti gali būti komplikuota: šis autorius daugelį savo prozos ir poezijos kūrinių parašė vien t...

    9
  • Laisvųjų mūrininkų šmėkla
    Laisvųjų mūrininkų šmėkla

    Jau ne vieną šimtmetį šviesiausius žmonijos protus kankina ramybės neduodantys klausimai. Ar tiesa, kad trečiasis JAV prezidentas Thomas Jeffersonas (1743–1826) buvo vergvaldys ir rasistas? Ar jis palaikė intymius santykius su savo ve...

    3
  • Požiūrių skirtumai
    Požiūrių skirtumai

    Šiandien už daugiau nei 8 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos, Japonijos Hirošimos mieste, vėl suskambės varpas, kaip ir kasmet šiądien. Varpas, menantis, kad jau praėjo 75 metai, kai virš Plačios salos (jap. Hirošima) buvo...

    1
Daugiau straipsnių