Stebimi darbuotojai: kur ribos?

Planai – lyg košmaras

Skamba komiškai, bet gali užrūstinti darbdavį, jei atrodysi per mažai energingas ar balse nebus pakankamai džiaugsmo. Be abejo, tokie dalykai atsilieptų darbui. Ne veltui ši žinia tuoj pat sukėlė nemažą šurmulį – į „Zoom“ iškart kreipėsi 28 žmogaus teisių organizacijos, perspėdamos dėl galimų rizikų ir kviesdamos atsisakyti tokių planų.

Ne, čia ne naktinis košmaras, tai rimti didelės IT įmonės planai, iliustruojantys vis didesnį technologijų kišimąsi į darbuotojų erdvę. Tai vienas iš pavyzdžių, kad darbuotojo privatumas, jo sveikata vis labiau nuvertėja prieš tariamo produktyvumo vaikymąsi.

Čia reikėtų pabrėžti – „vienas iš“. Jau dabar nestinga programinės įrangos, skirtos stebėti darbuotojų darbą: nuo pelės judėjimo sekimo, matančio kiekvieną žmogaus atsitraukimą nuo ekrano, iki veiklos ekrane ar internete fiksavimo, e.laiškų, bylų stebėsenos. Arba tiesiog reikalavimo dirbti nuolat įsijungus kamerą.

Darbuotojų tarpusavio susirašinėjimo stebėjimas, siekiant užgniaužti darbuotojų aktyvizmą ar siekius įkurti profesines sąjungas? „Amazon“, „Walmart“ ir kiti skandalai parodė, kad tai sena naujiena. Kaip rodo žurnalistiniai tyrimai, darbuotojų liudijimai ar nutekinti vidiniai dokumentai, tokiems žaisliukams verslai negaili įspūdingų sumų.

Pavojingas kelias

Įstatymai beveik visose šalyse gerokai atsilieka nuo technologijų įsigalėjimo, todėl labai svarbi tampa darbuotojų ir profesinių sąjungų veikla. Būtent dėl to bandymai užgniaužti darbuotojų organizuotą savo teisių gynimą yra itin žalingi. Taip ne tik daugybė darbuotojų dirba prastesnėmis sąlygomis, nei galėtų, bet ir tarpsta socialinis dempingas, sunkiau pasiekti orų užimtumą, adekvačiai užsidirbti, sutaupyti pensijai.

Trumpai tariant, taip tiesiamas kelias darbuotojams išnaudoti. Kliautis darbdavių geranoriškumu ir savanorišku nepiktnaudžiavimu vėlgi būtų naivu. Natūralu, kad ši sritis sulaukia vis daugiau profesinių sąjungų dėmesio. Pasakykime aiškiai – neatsakingai ir neskaidriai naudojamos technologijos kelia riziką. Atskaitomybė turi būti norma, nes dabartinė situacija labiau primena laukinius Vakarus.

Vėlgi čia geras blogiuko „Amazon“ pavyzdys (o kaipgi be jo). Neseniai vėl kilo nemažai kritikos, kai vairuotojai, išvežiojantys krovinius, pradėti nuolat stebėti naujomis kameromis, kai, pasinaudojant dirbtiniu intelektu, pasiekiama vairuotojų vieta, judėjimas, biometriniai duomenys. Žinoma, vairuotojai privalėjo pasirašyti atseit savanorišką sutikimą rinkti ir naudoti jų duomenis, nes alternatyva buvo netekti darbo.

Vašingtono teisingo ekonomikos augimo centro pernykštėje studijoje konstatuota, kad invazinis ir išnaudojantis stebėjimas tampa įprastu reiškiniu JAV darbuotojams. Matyt, ir kariamas šuo pripranta. Ką tai reiškia? Ogi kad dar labiau išsiderina galios pusiausvyra tarp darbdavio ir darbuotojų. Nereikia nė sakyti, kad tai veda prie savicenzūros, nerimo, didesnio streso ir įvairių psichikos, fizinės sveikatos rizikų. Blogiausia, kad vis sunkėja galimybės užkirsti kelią tokioms negatyvioms praktikoms, nes – staigmena, staigmena – organizuotas teisių gynimas užgniaužiamas ir už tai gresia sankcijos. Ydingas ratas.

Įranga – netobula

Stebėjimo darbovietėse poveikis didžiausias ir taip pažeidžiamiausioms grupėms. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad dalyvavimas darbo rinkoje ne tik nepadeda sumažinti ekonominės nelygybės, bet gali ir paaštrinti kai kuriuos jos aspektus.

Norite pavyzdžių iš arčiau – prašom. Šiemet Didžiosios Britanijos profesinių sąjungų konfederacijos publikuotoje analizėje nustatyta, kad per pastaruosius metus su stebėjimu darbovietėje susidūrė daugelis apklaustų darbuotojų (apie 60 proc.). Nenuostabu, kad tuomet britai labai palaikė griežtesnį dirbtiniu intelektu grįstos stebėsenos reguliavimą darbovietėse ir geresnę darbuotojų privatumo apsaugą.

Juolab kad jau spėta įsitikinti, jog stebėjimo programinė įranga toli gražu netobula: Didžiosios Britanijos pašto tarnyboje kilo skandalas, kai šimtai darbuotojų buvo neteisingai nubausti apkaltinus vagystėmis ir netinkama buhalterine apskaita, o paskui pasirodė, kad tiesiog programoje buvo klaida.

Taigi, nors profesinės sąjungos tikrai nesako, kad technologinė pažanga ar dirbtinis intelektas yra blogai, deja, jau matome, kad nekritiškas ir neatskaitingas jų kūrimas ir naudojimas versle priveda prie didelių rizikų ir problemų darbuotojams. Ypač tada, kai sprendimai dėl darbuotojų samdymo, vertinimo, paaukštinimo, disciplinavimo ar net atleidimo lengvabūdiškai perduodami dirbtiniam intelektui. Gal taip iš tiesų paprasčiau verslams, bet tikrai ne sąžiningiau.

Ką daryti?

Pirmiausia, siekiant išvengti žalingos stebėsenos, darbovietėje reikėtų numatyti pareigą darbdaviams konsultuotis su profesinėmis sąjungomis, jei norima įdiegti darbuotojų gyvenimus, darbą tiesiogiai veikiančius dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus ir automatizuotas sistemas. Čia svarbu, kad ne tik nebūtų peržengiamos privatumo ribos, bet ir atsižvelgiama į darbuotojų psichikos ir fizinės sveikatos aspektus.

Asmeninių darbuotojų pokalbių stebėjimas, juo labiau bandymas per tai pakenkti profesinių sąjungų veiklai ar siekiui organizuotis, arba kolektyviai derėtis turi būti aiškiai įvardyti nelegaliais veiksmais ir už tai turi grėsti sankcijos.

Didelės rizikos sprendimai neturėtų būti priimami be žmogaus dalyvavimo.