.png)
- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Zigmas Jurevičius
Iki Tokijo olimpinių žaidynių lieka vos savaitė. Sulig kiekviena diena Hiracukoje, aklimatizacijos centre gausėja lietuvių gretos. Deja, šioje olimpiadoje jos bus rekordiškai mažos. Tokie pat turėtų būti ir mūsų lūkesčiai.
Prieš keletą dienų į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją sugužėję svarbiausi šalies sporto veikėjai svarstė, kodėl juos ištiko tokia katastrofa. Vieni badė pirštais į prieš keletą metų pakeistą Lietuvos sporto finansavimo modelį. Kiti nesėkmes aiškino pasikeitusiais olimpinės atrankos kriterijais. Treti kaltino COVID-19 pandemiją. Diskusijos, žinoma, yra svarbu, tačiau faktas akivaizdus – palyginti su praėjusia olimpiada Rio de Žaneire, Lietuvos delegacija sumažėjo drastiškai. 2016 m. kelialapius į Braziliją laimėjo 67 atletai, o 2021-aisiais Japonijoje jų turėsime beveik perpus mažiau – vos 37. Sausi skaičiai pasako toli gražu ne viską, nes vien dėl vyrų krepšinio rinktinės fiasko netekome bent dvylikos dalyvių. Prie tų hipotetinių 49 sportininkų dar galėtume pridėti krepšinio "3 prieš 3" komandos narius. Jie realiai pretendavo į olimpinį kelialapį ir tik laiko klausimas, kada šią aukštumą įveiks. Nepavijo Tokijo traukinio, spės į Paryžiaus. Aišku, jei per likusius trejus metus ši rungtis išvis nebus išbraukta iš žaidynių sąrašo.
2016 m. kelialapius į Braziliją laimėjo 67 atletai, o 2021-aisiais Japonijoje jų turėsime beveik perpus mažiau – vos 37.
Kur kas didesnė bėda ta, kad kiekybė ne visada lygu kokybei. Į Rio de Žaneirą mūsų delegacija skrido kupina pagrįstų lūkesčių – aukščiausios prabos medalių tikėtasi iš olimpinės čempionės titulą gynusios plaukikės Rūtos Meilutytės, į pakylą pretendavo tituluoti krepšininkai ir penkiakovininkai. Nors viltys nepasitvirtino, vis tiek grįžta netuščiomis – reputaciją išgelbėjo irkluotojai. Šįsyk apie panašius užmojus negalime net svajoti. Kita vertus, didžiausiame pasaulio sporto renginyje bus išdalyti net 339 medalių komplektai. Tikėtina, kad Lietuvos trispalvė bent kartą kitą suplazdės ir Tokijo aikštynuose – olimpinių rungčių, kur lietuviai vis dar priklauso elitui, tikrai liko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynybos taryba nieko nebereiškia?Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...