Skubiai stumiamo įstatymo naudą velniai gaudo

Šilumos kainos – itin jautri tema gyventojams. Natūralu, kad sprendimai, galintys lemti jų pokyčius, turėtų būti pasverti, apskaičiuoti ir įvertinti. Turėtų. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) nemano, kad tai būtina. Pasinaudodama nukreiptu visuomenės dėmesiu į mokytojų streikus, ji per politikus siekia ne vartotojams, o vien tik sau naudingų Šilumos ūkio įstatymo pataisų.

Įstatymas stumiamas skubos tvarka

Lapkričio viduryje šilumos tiekėjai Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pristatė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą. Juo siūloma panaikinti šilumos gamintojų varžymąsi, juos visus tiesiog sureguliuojant. Su įstatymo projektu jau supažindinti tiek Seimo Ekonomikos komiteto, tiek Energetikos komisijos nariai.

Nors projekte skambiai teigiama, kad siūlomi pokyčiai neva bus naudingi vartotojams, tačiau nėra pateikiama jokių tai pagrindžiančių duomenų ar skaičiavimų. Priešingai – siekiama, kad vartotojai nuolat padengtų dalį visų šilumos gamintojų – tiek viešų, tiek privačių – sąnaudų, nepaisant to, ar šie tam tikrą mėnesį vykdė veiklą, ar ne.

Įstatymo projektą parengusi LŠTA taip skuba, kad net nepasiūlė Ekonomikos komiteto nariams atlikti poveikio ekonomikai, valstybės finansams ir socialinei aplinkai vertinimo, kuris yra būtinas iš esmės keičiant teisinį reguliavimą. Ką jau kalbėti apie kainų prognozių pristatymą ar poveikio konkurencijai vertinimą.

Tačiau dėl to nereikėtų stebėtis, nes panašu, jog pasiūlymo vertinimas atskleistų galimą kainų augimą. Išorės ekspertų skaičiavimais, šilumos tiekimo bendrovių siekiami pokyčiai padidintų šilumos kainas Klaipėdos gyventojams vidutiniškai 19 proc., Kauno – maždaug 14 proc., o Vilniaus – apie 2 proc.

Nepaisant kainų kilimo grėsmės, LŠTA siekia, kad siūlomas įstatymas įsigaliotų kuo skubiau – jau nuo kitų metų pradžios. Palyginimui, Kainų komisijos patvirtintos ir šių metų gruodį įsigaliojusios šilumos supirkimo tvarkos rengimas, derinimas su institucijomis ir rinkos dalyviais, įtakos šilumos kainoms ir kitų aspektų vertinimas truko apie porą metų.

Siekia apsaugoti privilegijas

LŠTA siūlomi įstatymo pakeitimai yra ne kas kita, kaip bandymas pakeisti Kainų komisijos priimtą šilumos supirkimo tvarką. Ji neparanki šilumos tiekimo bendrovėms, nes nuo gruodžio visi rinkos dalyviai šilumos aukcionuose turės vienodomis sąlygomis varžytis dėl gamybos apimčių.

Šilumą gamins tik tie, kurie pasiūlys mažiausias kainas. Atitinkamai ir vartotojai susimokės tik už pačius efektyviausius, realiai šilumą gaminančius įrenginius.

Šilumos tiekėjai dėl to neteks anksčiau galiojusios privilegijos prioriteto tvarka susipirkti savo pačių pagamintą šilumą, net jei ji brangesnė už siūlomą rinkoje. Tuo pačiu neteks ir automatiškai garantuotų pajamų, kurios net nepriklausė nuo to, ar buvo veikiama efektyviai, ar ne.

Būtent noras išvengti realios konkurencijos ir lemia paskubomis siūlomus naujus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus. Ir tai nepanašu į vartotojų interesų gynimą. Tai – dar vienas siekis bet kokia kaina išlaikyti sau palankias sąlygas šilumos gamybos rinkoje.

Būti ir nebūti skirtumai

LŠTA, siūlydama Šilumos ūkio įstatymo pataisas, ragina politikus atsižvelgti į šilumos tiekimo įmonių ir nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos skirtumus. Susidaro įspūdis, kad tokiu palyginimu tiesiog bandoma parodyti nepasitenkinimą tuo, kad šilumos tiekimo bendrovės yra išlaikomos vartotojų lėšomis ir joms privaloma jas naudoti skaidriai ir efektyviai.

Pabrėždama tuos neva milžiniškus rinkos dalyvių veiklos sąlygų skirtumus, LŠTA nutyli, kad jie susidaro dėl šilumos tiekimo veiklos. Nepriklausomi šilumos gamintojai šilumą tik gamina, o šilumos tiekimo bendrovės – gamina ir vykdo monopolinę jos tiekimo veiklą. Būtent dėl šių dviejų savo prigimtimi skirtingų – konkurencinės (gamyba) ir monopolinės (tiekimas) – veiklų samplaikos ir susidaro skirtumų.

Paprasčiausias būdas jų išvengti – atskirti tiekimo ir gamybos veiklas į atskiras įmones. Tai garantuotų maksimalų skaidrumą, o ir vartotojai iš to tik išloštų. Jie mokėtų tik už šilumos gamybą ir tiekimą, o ne, pavyzdžiui, už nuostolingo ir su tiesiogine veikla nesusijusio, šilumos tiekimo įmonėms priklausančio, nekilnojamojo turto išlaikymą.

Tačiau, žinoma, šilumos tiekėjai tokiam siūlymui niekada nepritars, nes veiklų atskyrimo principas tuomet neleistų jiems vienos veiklos finansuoti kitos pajamomis.

Skaidri ir lygiavertė konkurencija nėra lengvas kelias, o šilumos tiekėjams – deja, bet dar ir neįprastas.

Konkurencijos nauda

Teisę ieškoti įsivaizduojamų konkurencijos trūkumų ir kovoti prieš naudą vartotojams bei taip išlaikyti savo privilegijas palikime savivaldybių šilumos tiekimo bendrovėms. Mes kalbėsime skaičiais ir svarbiausias jų bus – 30 mln. eurų.

30 mln. eurų – tiek Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai nuo 2015 m. sutaupė mažiau mokėdami už šilumą dėl nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos ir konkurencijos, rodo verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ atlikta studija. Konkurencija gyventojams Kaune sutaupė 15,5 mln., Klaipėdoje – 11,4 mln., o Vilniuje – 2,7 mln. eurų.

Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, todėl čia sutaupyta daugiausiai. Tuo tarpu Vilniaus gyventojams nauda yra kuklesnė, kadangi sostinėje vis dar trūksta aktyvesnės konkurencijos bei pačių biokuro įrenginių – miestas iki šiol pusę šilumos gamina iš gamtinių dujų, triskart brangesnių už biokurą.

Faktas akivaizdus – jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nebūtų biokuro katilinių konkurencijos ir veiktų vien savivaldybių šilumos tiekimo įmonės, gyventojai už šildymą būtų sumokėję gerokai brangiau.

Be to, Kainų komisija rugsėjo-spalio mėnesiais nustatė, kad ankstesniais metais kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ – per 9 mln. eurų.

Jeigu šių miestų savivaldybės priimtų sprendimus susidariusias permokas gražinti per dvejus, o ne ketverius metus, kaip kad nutarta dabar, tai gyventojai konkurencijos naudą mažesnėmis šildymo sąskaitomis pajustų dar labiau. Panašu, jog savivaldybių sprendimai permokas grąžinti per ilgesnį laikotarpį tik dar kartą parodo, kad rūpinamasi šilumos tiekimo bendrovėmis, o ne vartotojais.

Atsižvelgus į visa tai, Seimo nariams, kurių palankumo siekia suinteresuota pusė, siūlydama skaičiavimais neparemtus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, derėtų įsitikinti, ar juos palaikydami jie tikrai atstovauja gyventojų interesus. Juk kartais tai, kas gali būti supakuota it Kalėdų dovana, iš tiesų yra prabangus čekis, kurio nauda ir vėl atguls šilumos tiekimo bendrovių, o ne vartotojų piniginėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    7
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    3
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    1
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių