Kokia 5G superspartos plėtra?

Nors 5G ryšio sparta turėtų būti šimtus kartų didesnė už dabartinį 4G ryšį, šios technologijos plėtra nebus tokia sparti. Kadangi 5G technologija naudoja aukštesnį dažnį, norint užtikrinti kokybišką tinklo padengimą, jos plėtrai reikės apie 4 kartus daugiau bazinių stočių nei 4G. Įrengti užtektinai bazinių stočių miestuose ar urbanizuotose teritorijose bus didelis iššūkis, nes tam prireiks daugybės leidimų iš pastatų ir sklypų savininkų.

Beje, įprasti vartotojai savo telefonuose 5G spartos pranašumų gali ir nepajusti – šiandien daugeliui visiškai užtenka sklandžiai veikiančio 4G ryšio. Tiesa, 5G išsiskiria mažesniu signalo vėlavimu ir didesniu stabilumu. Bet vienas iš didžiausių 5G pranašumų tas, kad šis ryšio standartas atvers naujas galimybes daiktų interneto (IoT) srityje ir leis į tinklą sujungti daugybę išmaniųjų įrenginių, įgalinant naują pastatų ar pramonės objektų skaitmenizavimo lygį.

Pavyzdžiui, dabartiniame 4G ryšio tinkle viename kvadratiniame kilometre galima turėti apie 60 tūkst. prijungtų įrenginių, tuo metu 5G ryšis leidžia į tinklą minėtame plote sujungti šiandien dar sunkiai suvokiamą 1 mln. įrenginių.

Kas tiksliau įspės vartotojų norus?

Šiemet dar daugiau dėmesio bus skiriama dirbtiniu intelektu ir mašininiu mokymusi paremtai duomenų analitikai. Šios srities aktualumą didina augantis poreikis nuspėti vartotojų elgseną, ir įmonės, kurios sugebės tai išnaudoti, įgis pranašumą prieš savo konkurentus.

Vis daugiau verslų naudosis virtualių agentų, galinčių realiuoju laiku reaguoti į vartotojų užklausas, pagalba. Tuo metu tikslesnė vartotojų elgsenos prognozė leis pateikti jiems personalizuotus pasiūlymus, kurie tiksliai atitiks vartotojų poreikius ar lūkesčius.

Robotizacija su žmogaus priežiūra

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio susilaukia procesų automatizavimas pasitelkus robotus (RPA). Tai speciali programinė įranga, galinti atkartoti nesudėtingus žmogaus veiksmus dirbant su įvairiomis programomis.

Ji tampa vis paklausesnė, nes leidžia paprasčiau, greičiau ir pigiau atlikti veiksmus, palyginti su visaverčiais IT automatizacijos sprendimais. Tiesa, nors RPA tipo įranga gali atsipirkti per vienerius metus, ji kol kas nėra itin patikima, reikalauja nuolatinės žmogaus priežiūros ir negali visiškai pakeisti darbuotojo.

Vis labiau į debesis

Debesų kompiuterijos sprendimams toliau populiarėjant, čia galima išskirti 3 pagrindines sritis: IaaS (infrastruktūra kaip paslauga), PaaS (platforma kaip paslauga) ir ypač SaaS (programinė įranga kaip paslauga). Ši technologija naudinga ir klientams, ir paslaugų tiekėjams.

Pirmiesiems tai patogus būdas naudotis visada naujausia programine įranga mokant tik mėnesio mokestį, tam nereikia didelių pradinių investicijų, o funkcijomis galima naudotis įvairiuose įrenginiuose iš bet kurios vietos. Tuo metu paslaugų tiekėjams debesų kompiuterijos sprendimai naudingi dėl galimybės diegti juos savo aplinkoje, atnaujinti programinę įrangą netrukdant kliento, gaunant prognozuojamą nuolatinį pajamų srautą.

Tyliai vystomos technologijos

Atslūgus kriptovaliutų bumui, vis mažiau kalbama apie blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Tačiau eksperimentai su ja tęsiasi – technologija turi perspektyvą ten, kur nėra pasitikėjimo tarp skirtingų platformos dalyvių, nes ji garantuoja duomenų nepakeičiamumą ir sistemos patikimumą.

Šįmet toliau bus vystomos savavaldžių automobilių, dronų bei kitų autonominių daiktų technologijos. Tiesa, iki visiško komercinio šių technologijų pritaikymo dar gali praeiti 5–10 metų.

Kita kryptis – daiktų internetas, išmaniųjų namų bei miestų kūrimas. Šio tipo sprendimai dar palyginti fragmentuoti, nes trūksta „susikalbėjimo“ tarp įvairių prietaisų ir juos valdyti galinčių sistemų. Toliau sparčiai vystomos dėvimos sveikatos stebėjimo technologijos, kurios aktualios milijonams žmonių visame pasaulyje.

Kaip tvarkytis su milžinišku IT paslaugų poreikiu?

Šiandien tampa įprasta, kad kiekviena bendrovė turi mąstyti ir dirbti kaip IT kompanija, kuri pasitelkia įvairias naujas technologijas vartotojų patirčiai pagerinti. Kita vertus, tyrimai rodo, kad bendrovių IT skyriai tiesiog nebespėja tenkinti verslo poreikių – vos 36 proc. IT padalinių įmonėse įvykdė projektus, kuriuos buvo suplanuota užbaigti per 2019 metus.

Akivaizdu, kad toks šių paslaugų poreikis IT padalinius verčia būti greitais, lanksčiais ir inovatyviais. Be jau įprastos agile metodikos, didesnį greitį IT skyriams galima pasiekti ir bendradarbiaujant su išorės partneriais. Todėl savalaikis ir efektyvus atsiveriančių skaitmeninių galimybių išnaudojimas ima vis labiau priklausyti nuo įmonėje naudojamos IT architektūros, tai yra, kiek ją galima adaptuoti prie naujų sprendimų.

Didelės įmonės vis labiau juda link mikropaslaugomis (angl. microservices) ir programavimo sąsaja (angl. application programming interface – API) paremta architektūra. Tai skirtingoms organizacijos komandoms suteikia daugiau laisvės ir įgalina jas kurti reikalingus sprendimus, efektyviau keistis duomenimis su išorės partneriais, per trumpesnį laiką integruoti naujus sprendimus.

Per pastaruosius metus laikydamasis šio požiūrio ir dirbdamas su išorės sprendimų kūrėjais, „Swedbank“ per trumpą laiką savo klientams pasiūlė naudotis įvairiomis inovacijomis. Tarp jų – „Apple Pay“, „Garmin Pay“ ir „Fitbit Pay“, taip pat bekontakčiai atsiskaitymai su „Swedbank“ programėle „Android“ telefonuose. Einant šia kryptimi toliau, šįmet ruošiamasi pristatyti tokių naujų klientams aktualių sprendimų, kaip patogi išlaidų vizualizacija ar galimybė tapti klientu nuotoliniu būdu.

Ką šių skaitmeninių sprendimų ir funkcijų plėtra reiškia verslui? Kompanijos, norėdamos siekti savo tikslų, turi pasitelkti bent dalį paminėtų technologijų, kad galėtų sėkmingai augti konkurencingoje aplinkoje.