Quantcast

Šešėlių fronte nieko naujo

Artėjanti brandos egzaminų sesija – ne tik žinių, kantrybės, nervų, bet ir piniginės išbandymas. Valstybės kontrolės reprezentatyvios apklausos duomenimis, 40 proc. dvyliktokų naudojasi korepetitorių paslaugomis. Panašų papildomo mokymosi mastą patvirtino Mokslų ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas.

O ir kitų analitikų siunčiama žinia nesikeičia jau daugelį metų – kas trečias ar net kas antras iš baigiančių Lietuvos mokyklas moksleivių įsitikinę, kad be korepetitorių pagalbos įstoti į nemokamą studijų vietą jie neturi šansų. Yra paklausa – yra pasiūla. Interneto puslapiuose mirga marga skelbimų, siūlančių "ypatingas" pasirengimo egzaminams metodikas ir net "garantuotą" 100 balų įvertinimą.

Papildomai mokosi ne šlubuojantys moksluose, bet turintys aukštą balų vidurkį abiturientai. Mokosi dažnai ne vieno, o kelių dalykų. Tiesa, jie turi ne tik aukštą balą, bet ir ekonomiškai stiprius tėvelius. Juk suprantama, kad šios paslaugos – ne pedagogų labdara iš aukštų profesinių paskatų. "Kainos auga, kaip ir visur", – ciniškai konstatavo viena mokytoja, iš papildomo mokymo užsidirbanti antrą atlyginimą ir, sako, vargo nematanti.

Be aiškių argumentų kaitaliojama egzaminų sistema visų pirma pagimdė baimę, leidžiančią vešėti šešėliniam mokymui.

Mokytojai samdomi dėl daugybės priežasčių: siekiant geresnių rezultatų, nepasitikint mokyklos teikiamomis žiniomis, vaikantis mados, ieškant psichologinio saugumo, bandant nusipirkti mokytojų palankumą. Pastaroji priežastis ir skaudžiausia: neretai naudotis jų papildomomis paslaugomis "išprievartauja" mokytojai, kurie turėtų užtikrinti, kad vaikas mokykloje gautų reikiamų žinių.

Tačiau visų šunų karti ant pedagogų negalima. Tai viena iš nesibaigiančios švietimo reformos ydų. Juk turbūt nė viena sritis Lietuvoje nebuvo tiek griaunama, kuriama, vėl griaunama, vėl kuriama. Nuolat kaitaliojama egzaminų sistema visų pirma pagimdė baimę, leidžiančią vešėti šešėliniam mokymui.

Deja, ar be korepetitorių, ar su jais vaikų raštingumo lygis neauga. 2013 m. kalbininkas dr. Bronius Dobrovolskis atliko eksperimentą: keliems šimtams moksleivių pateikė diktantą, kurį tokio paties amžiaus rašė jų tėvai. Vaikai klydo dvigubai dažniau nei jų tėvai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių