Keičia kasdienybę

Permainos neišvengiamos. Jos jau prasidėjo, tik dar sunku įvertinti, kaip smarkiai jos pakeis mūsų visų kasdienybę. Bet pakeis. Visų. Bent jau tų, kurie išliks. Medikai sako, kad išliks mažiausiai 19 iš 20. Vienam iš 20-ies nepasiseks. Jeigu sveikatos apsaugos sistema veiks pavyzdingai – nepasiseks tik vienam iš 100!

Tai yra trumpas atsakymas, kodėl reikia visuotinio karantino. Būtent dėl galimybės medikams suspėti aptarnauti visus susirgusius. Jeigu ligonių banga bus nedidelė – mirs vos apie 1 proc. užsikrėtusių. Jeigu tai bus antplūdis – medikai tiesiog nespės, įrangos ir priemonių neužteks, todėl amžiams atsisveikinti teks su 4–5 proc. ligonių.

Kaip rodo pandemijos plitimo eiga, labiausiai pažeidžiamas visuomenės sluoksnis, kuriame didžiausia lėtalinės baigties tikimybė, yra senjorai ir žmonės, turintys ilgalaikių lėtines sveikatos sutrikimo problemų. Todėl, norėdami juos apsaugoti, jau dabar turėtume į tai atkreipti ypatingą dėmesį. Numatyti ir skirti kompleksines apsisaugojimo priemones (medicininė pagalba, sveikatos patikros namuose, taip pat maisto ir būtiniausių produktų pristatymas į gyvenamąsias vietas) būtent šiai grupei žmonių. Tam, kad mes kartu su jais įveiktume šią negandą.

Primena pamirštas tiesas

O mes ją tikrai įveiksime. Kaip ir daugelį kitų negandų, žmonija sėkmingai įveiks ir šį koronavirusą. Ši kova leis prisiminti keletą pamirštų tiesų, išmokys naujų dalykų. Paliūdėti suspėsime, o dabar verta pagalvoti – kokių gerų žinių atneš ši mūsų visų bendra kova?

Pirma, tai dėmesys asmeninei higienai. Optimistiniai tyrimai rodo, kad vos trys keturi iš penkių lietuvių plaunasi rankas šioms išsitepus. Ar tai lauko darbai, ar apsilankymas tualete, ar neaišku, kokių paviršių lietimas – visur prie mūsų rankų prikimba šimtai ir tūkstančiai dalelių, kurias būtina nuplauti. Ir panašu, kad iki šiol tai įpratę daryti vos du trečdaliai, o kas trečias pilietis į tai visiškai nekreipia dėmesio.

Antra svarbi permaina – atsakomybės suvokimas. Būtina suvokti ne tik asmeninę atsakomybę, bet ir gerokai plačiau – atsakomybę visai visuomenei. Atrodytų, ką reiškia asmeninis sprendimas nuvykti pailsėti į kalnus? Atrodytų, "aš protingas, nieko tokio nedarau ir saugausi". O rezultatas – virusas randa nešėją, o tas jį perveža į namus. Ir gal net sėkmingai jį įveikia. Bet neįveikia senoliai, kiti pagyvenę asmenys. O atsakomybė – būtent tam kalnų poilsio entuziastui, kurio pėdsakas dažnai niekada nebus atskleistas.

Daugiau dėmesio prevencijai

Trečia, jau šiandien aišku, kad keičiasi mūsų visų suvokimas apie sveikatos apsaugos sistemą ir jos darbuotojų vaidmenį. Atrodytų, tūkstančiai medikų, didžiulės ligoninės, laboratorijos, o visa tai vis tiek nesugeba įveikti ir sustabdyti viruso plitimo. Todėl išaugs ne tik visos sistemos svarba, bet ir gerokai daugiau dėmesio turės būti skiriama prevencijai (higienai, imunitetui stiprinti ir pan.), išankstinei diagnostikai, protrūkių valdymui.

Paliūdėti suspėsime, o dabar verta pagalvoti – kokių gerų žinių atneš ši mūsų visų bendra kova?

Ketvirta, visuomenės pokyčiai lems labai daug kasdienio gyvenimo pokyčių. Pavyzdžiui, kiek įvairiausių durų ir ne tik rankenų turite paspausti eilinę savo gyvenimo dieną? Namuose, transporte, darbe, vaikų įstaigose ir pan.? Dešimtis? Šimtus? Architektūros ir dizaino sprendimai turės keistis, kad prisilietimų skaičius mažėtų iki neišvengiamo. O kaip išvis keisis darbo ir gyvenamoji erdvė? Kaip elgsimės su įvairiais daugkartiniais įrankiais, baldais, darbo priemonėmis? Teks atrasti ir mokytis iš naujo.

Penkta, nors informacinių technologijų plėtra paskatino daug verslų įgalinti nuotolinio darbo galimybes, tačiau visuomenėje vis dar gajus nepasitikėjimas darbuotojais – ar tikrai jie ten iš namų dirba? O gal tik imituoja? Tad realus viruso plitimas pagaliau privers šias galimybes išbandyti ir tas įmones, kuriose pasitikėjimas tarp vadovų ir darbuotojų iki šiol buvo menkas.

Judėti į priekį

Šešta pokyčių sritis – tai globalaus pasaulio pavojų įvertinimas. Iki šiol daugelis XXI a. piliečių galėjo džiaugtis ir skinti globalaus pasaulio vaisius – pigesnė darbo jėga, lengvos kelionės, atvirų kultūrų kaita. Koronavirusas akivaizdžiai parodė, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Todėl nutrūktgalviška plėtra turi turėti savo ribas, visuomenė privalo pamatyti ir iššūkius, kuriuos būtina įvertinti. Laikas, kai atsigręšime į savo kaimynus, artėja. Ar tikrai verta daržoves skraidinti iš Pietų Amerikos, kai vietiniai ūkininkai gali pasiūlyti ir pigiau, ir sveikiau?

Pabaigoje – septintas pokytis. Tai suvokimas, kad visa bendrai vienam tikslui dirbanti žmonija – įspūdingas organizmas. Įspūdingas ne tiek savo dydžiu, kiek išsivystymu ir reagavimu (kad ir su klaidomis) į bet kokio masto iššūkius. Todėl įveikus virusą žmonija jau bus pasiruošusi imtis kitų globalių klausimų – skurdo ir pagydomų ligų panaikinimas, pasiruošimas klimato kaitai ir jos padarinių švelninimas.

Tad po visų negandų koronavirusas – didžiulė galimybė kiekvienam mums asmeniškai ir apskritai visai žmonijai judėti į priekį.