Senstanti visuomenė – problema ar neišnaudotas potencialas?

Visuomenė beveik visame pasaulyje, o ypač Europoje, sparčiai sensta. Dėl pažangios sveikatos priežiūros ir medicinos žmonės gyvena ilgiau, o augantis pragyvenimo lygis suteikia galimybių siekti išsilavinimo, karjeros, daugiau dėmesio skirti asmeniniams siekiams ir pomėgiams. Vis tik mėgaudamiesi pažangos vaisiais turėtume galvoti ir apie tai, kaip ryškėjančias visuomenės senėjimo problemas galėtume paversti naujomis galimybėmis.

Remiantis Europos komisijos Europos senėjimo ataskaitos duomenimis, vyresnių nei 65 m. žmonių Europos Sąjungoje, o taip pat ir Lietuvoje, per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo 2,6 proc.

Skaičiuojama, kad vyresnių žmonių dalis visuomenėje toliau didės. Jei 2015 m. Lietuvoje kiekvienam vyresniam (65 metų ir daugiau) gyventojui teko maždaug 3 darbingo amžiaus (15–64 metai) žmonės, tai 2040-aisiais, prognozuojama, šis santykis sumažės iki 2 darbingų gyventojų vienam senjorui.

Kaip vertinti tokį spartų visuomenės senėjimą? Galime į senstančią visuomenę žvelgti kaip į socialinę krizę ir galimą problemų šaltinį. Arba galime priimti tai kaip faktą, kad ateityje gyvensime kitokioje aplinkoje ir tam pradėti ruoštis jau dabar. Tai ypač pasakytina apie su amžiumi susijusių stereotipų ir mitų laužymą.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per 2018 m. vyresnių nei 55 m. darbuotojų skaičius išaugo 14 tūkst. Dėl sparčiai tobulėjančios medicinos ir geresnių darbo sąlygų darbingi išlieka vis vyresni gyventojai. Statistikos departamentas nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba maždaug 51 tūkst. pensinio amžiaus žmonių. Tuo metu „Sodra“ pateikia duomenis, kad šalyje esama ir kelių vyresnių nei 91 m. darbuotojų.

Tikėtina, kad netolimoje ateityje didesnis rūpestis gali būti ne tai, kaip mokėti pensijas vis didėjančiam senyvo amžiaus žmonių skaičiui, o kaip juos aprūpinti darbo vietomis ir atsikratyti amžiaus stereotipų. Taigi, ieškodamos naujų darbuotojų verslo įmonės ir valstybės įstaigos jau dabar turėtų į tai atsižvelgti ir prisidėti prie visuomenės modelio, kuriame vis vyresni žmonės išliks aktyviais darbo rinkos dalyviais, plėtros.

To reikia ne tik todėl, kad susidorotume su senėjančios visuomenės iššūkiais. Tai gali būti naudinga pačioms įmonėms bei įstaigoms. Visų pirma, vyresni darbuotojai turi įvairiapusės patirties bei bendravimo gebėjimų. Savęs ieškojimai ir dažnesnis darbo keitimas labiau būdingas jaunesniems darbuotojams, o vyresni darbuotojai jau turi aiškiai suformuluotus asmeninius ir profesinius tikslus, kurie kinta mažiau.

Tokie darbuotojai gali sustiprinti organizaciją ir tuo, kad besikeičianti visuomenė reiškia ir besikeičiančius klientus. Norėdami juos geriau pažinti, suprasti įvairių klientų grupių poreikius, patys turime puoselėti įvairovę savo organizacijose. Galėdamas atstovauti ir suprasti skirtingų amžiaus kategorijų klientus, verslas yra daug stipresnis, jis gali kokybiškiau teikti savo paslaugas.

Siekdamas prisidėti prie ryškėjančių problemų transformacijos į naujas galimybes „Swedbank“ vienas iš pirmųjų pasirašė Lietuvos įvairovės chartiją, skatinančią suprasti, kad amžius, kaip ir rasė, seksualinė orientacija, lytis, negalia ar religija neturi tapti pagrindu sprendžiant apie darbuotoją. Savo organizacijoje taip pat išsikėlėme tikslą vertinti pačių įvairiausių amžiaus grupių darbuotojų kandidatūras, o kolegas skatiname rekomenduoti savo pažįstamus vyresnius darbo ieškančius žmones.

Akivaizdu, kad ir pati visuomenė turi keisti savo požiūrį į vyresnius darbuotojus. Esame pastebėję, kad tam tikrais atvejais vyresnio amžiaus žmonės nedrįsta kandidatuoti, nes yra susidūrę su amžiaus stereotipais ir net diskriminacija dėl amžiaus. Tačiau besikeičiančioje visuomenėje tai yra praradimas ir darbuotojui, ir darbdaviui. Supratę ir keisdami tokias nuostatas, potencialius iššūkius pamažu galime paversti laimėjimais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
labai teisingos izvalgos ;daug zmoniu virs 65 metu amziaus gali dirbti ir taip prisideti prie pensiju fondo,.pagyvene zmones yra sukaupe patirties ir yra kantresni ,,nei jauni.

A tai jau

A tai jau portretas
senelius va varysim dirbt verslui už minimalkę? Žinai ką brangioji rašytoja, susikišk tu savo sumautas liberalių ir apmokėtas vergvaldžių dogmas sau i sikna.Gražinkit išvogtą valstybės turtą, įmones, pažabokit ir dabar viešai vagiančius verslininkus su bankais ir iš jų pelno mokėkit pensininkams.kaip yra Skandinavijoje.

Žinoma potencialas

Žinoma potencialas  portretas
varyt senelius kol padvės.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    5
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    18
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    15
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
  • Kas išgyvens 72 valandas?
    Kas išgyvens 72 valandas?

    Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žino...

    1
  • „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?
    „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?

    Dabar jau su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu teko aštriai diskutuoti ir ginčytis. Darbinės diskusijos išryškino kardinaliai priešingus požiūrius, todėl šių metų pavasarį, iš pradžių pabandęs...

    6
Daugiau straipsnių