Savi marškiniai arčiausiai kūno, ar mylės mus broliukai latviai?

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad visuotinio nusivylimo partijomis ir valdžia metu Lietuvoje vis dėlto atsiranda žmonių, kurie neabejingi mūsų valstybės likimui ir nepriklausomai nuo užimamų darbinių pareigų bei padėties visuomenėje aktyviai reiškia savo poziciją visais valstybei svarbiais klausimais. Kai tokių žmonių Lietuvoje taps kritinė masė, neabejoju, kad mes pasieksime Šveicarijos lygį visais mums rūpimais aspektais.

Viena iš organizacijų, jungiančių tokius žmones, yra Sąjūdis prie Astravo AE tikrai daug nuveikusi, bandant užkirsti kelią šiai globaliai, ne tik Lietuvos problemai.

Tačiau, sveikindamas jų poziciją ir ryžtą, negaliu nepritarti šalies vadovui, kad mums svarbus ne tik bendras baltarusiškos elektros energijos pirkimo vetavimas, tačiau ir susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tiekimo tinklų sinchronizacijos, kuri leis integruotis į vakarietišką elektros tiekimo grandinę, sumažinant priklausomybę nuo rytų kaimynės.

Mano nuomone, sprendžiant šią problemą, derėtų neužmiršti mūsų liaudies išminties, kad savi marškiniai arčiausiai kūno.

Nors jau ir baigiame antrąjį dešimtmetį gyvendami vieningoje Europos Sąjungos šeimoje, gana aiškiai matosi ne tik bendrųjų vertybių tapatumas, bet ir požiūrių skirtumai į tam tikras problemas.

Dar ne iki galo mums užgijusi žaizda dėl Maišiagalos memorandumo, o broliukai latviai jau ruošia antrą dovaną, jie nori pirkti nesaugią baltarusišką elektros energiją, nepaisant mūsų griežto veto.

Latviai pragmatiški, galbūt jie galvoja, kad brolybė niekur nedings, o jie galės naudotis pigesniais elektros energijos ištekliais.

Latviai pragmatiški, galbūt jie galvoja, kad brolybė niekur nedings, o jie galės naudotis pigesniais elektros energijos ištekliais, kas leis gerokai sustiprinti šalies ekonomiką, žymiai padidins eksporto konkurencingumą ir be abejo teigiamai paveiks vidinį vartojimą.

Ir tai neturėtų stebinti, nes latviai jau ne pirmus metus gana racionaliai naudojasi esama situacija: perka mūsų valstybės dotuojamo SGD terminalo dujas (apie 90 mln. eurų valstybės dotacijų per metus), dėl to pigiau pagamina elektros energiją nei mūsų gamintojai ir sėkmingai parduoda mums.

Lygiai tas pats scenarijus galimas, jei latviai nepasirašys bendro Baltijos šalių susitarimo nepirkti baltarusiškos elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės. Tuomet latviai pigiau iš baltarusių nupirktą elektros energiją bendrame elektros energijos sraute galės brangiau parduoti Lietuvai.

Mes galime piktintis latviais, kad jie labiau myli pigią elektrą, o ne artimiausius kaimynus, galime pykti ant prancūzų, kad jie bandė aprūpinti nedemokratinę Rusiją pažangiausių technologijų "Mistral" tipo karo laivais, galime piktintis vokiečiais, kad jie pirkdami rusiškas dujas padeda išsilaikyti diktatoriškam režimui.

Tačiau, mano nuomone, racionaliau būtų nepykti, o valstybės lygmeniu daryti išvadas ir priimti ne tik principingus, bet ir gerai pasvertus racionalius sprendimus.

Manau tikslinga būtų nesiblaškyti, o turėti aiškią ilgalaikę strateginę viziją, kuriais klausimais prioritetą suteikiame ekonominei naudai, o kuriais liekame principingose pozicijose, neatsižvelgdami į ekonominius nuostolius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
......ir penktokui aishku,kad....

  portretas
...pirks -nepirks?!?!....ir penui aisku,kad puse Latvijos gyventoju===yra rusu opantu palikuonys kurie 40% itaka daro musu baltijos broliams

taigi

taigi portretas
Durnių ir bažnyčioje muša...tai jau ir latviai puola klumpakojus beretnykus ? :)
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • (Ne)šventinė laimė
    (Ne)šventinė laimė

    Žinau, negražu įsistebeilyti, bet dievaž nesusilaikau, nugirdusi vieną pokalbį, patyrinėti – ir kas gi tos moterys? "Kaip švęsi laisvadienius?" – klausia viena, turėdama mintyje Valstybės dienos prailgintą savaitgalį. &...

  • Modernumo dvasia Raseiniuose
    Modernumo dvasia Raseiniuose

    Koks namas galėtų būti vadinamas geriausiu pasaulyje? Galbūt tas namas dar net nepastatytas, o bus pastatytas kada nors ateityje. Futurologas ir kartu paveldosaugininkas Dirkas H.R. Spennemannas prognozuoja, kad tokia ateitis visai įmanoma ir kad su dirbt...

    1
  • Nepakeičiamų būna
    Nepakeičiamų būna

    Kartais nuožmius karus ar revoliucijas sukelia atsitiktinumai. Aplinkybės sukrenta taip neįtikėtinai, kad į hierarchijos viršūnę išstumia kokius nors aludžių radikalus, kaip kad, pavyzdžiui, nutiko prieš beveik 100 metų Vokietij...

    2
  • Indėnų širdys – svarbios
    Indėnų širdys – svarbios

    Sakoma, kad tai įvyko vieną saulėtą tryliktojo ar keturioliktojo mūsų eros amžiaus rytą. Jauna į suaugusiųjų pasaulį žengianti mergina pabudo ir pakilusi iš savojo guolio ėmė ruoštis svarbiausiam gyvenimo įvykiui – vedyboms....

    5
  • Amžiaus cenzo dilema
    Amžiaus cenzo dilema

    Jaunystės kulto vėjų idėjos jau siaučia ir parlamente. Vos pradėjus svarstyti Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, netruko atsirasti dar viena iniciatyva, siūlanti leisti parlamentaro mandato siekti jau ir n...

    5
  • Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų
    Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų

    Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūkst...

    3
  • Vanderdekenas – amžiams
    Vanderdekenas – amžiams

    Šiandien baigiasi precedento neturintis politinis šou – savaitę trukęs išankstinis balsavimas dėl Rusijos konstitucijos pataisų. Pagrindiniai klausimai – šalies įstatymų viršenybė prieš tarptautinę ...

    8
  • Ne visi grįžo iš karantino
    Ne visi grįžo iš karantino

    Valdžia skaičiuoja į biudžetą nesurinktus mokesčius, verslas – neuždirbtus pelnus, o žmonės – padidėjusias išlaidas. Jos didenybė infliacija nuo koronaviruso beveik nenukentėjo – šį birželį, palyginti su pernyk&sc...

  • Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?
    Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?

    Paskelbta Valstybės kontrolės atlikto teismų sistemos audito ataskaita parodė, kad pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva pirmauja ES kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Puikus įvertinimas, tačiau ta pati ataskaita rodo...

    3
  • Kuo prasikalto Albinas?
    Kuo prasikalto Albinas?

    Nacionalinė išmintis byloja: atšyla oras, pakyla ir noras. Tai akivaizdu kalbant ir apie pajūrio ekshibicionistus, kurie kiekvienąkart sykiu su kaitra atskuba "darbuotis" į kopas. ...

    19
Daugiau straipsnių