Savęs tobulinimo maratonas

Pamenu, prieš keletą metų ėmiau interviu iš vieno gan nemažai savo amžiuje pasiekusio vyruko. Į mano klausimą, kaip leidžia laisvalaikį, jis atsakė, kad praktiškai visą jį skiria tobulėjimui. Tąkart pagarbiai palinksėjau, netgi su lengvo pavydo prieskoniu mintyse – štai koks disciplinuotas ir motyvuotas žmogus, visiems iš jo pavyzdį imti. Bet nuo minėto pokalbio prabėgus nemažai laiko, linkstu vis artyn nuomonės, kad ne tiek daug ko čia yra pavydėti.

Pastaruoju metu galima susidaryti įspūdį, kad jaunoji karta pasidalijusi į dvi kardinaliai skirtingas stovyklas. Vieni paskutinį kartą knygą vartė, kai paveikslėlius joje dar buvo galima spalvinti, vakarienei valgo pusfabrikačius ir nemato jokio reikalo plėsti akiratį toliau nuosavo kiemo. Kiti gi, priešingai, visus, net ir mažulyčius, savo egzistencijos tarpelius kaišioja užsiėmimais, padėsiančiais tapti geresne savo versija. Keliasi paryčiais ir lekia į sporto salę, pakeliui į darbą ar namo klausosi vien rimtų podcast‘ų ir audioknygų, o įvairiausių seminarų susiplanavo kiekvienam savaitgaliui iki 2022-ųjų. Jei ir išvyksta atostogų, tai ne kokteilius su skėtukais pliaže siurbčioja, o naujoje šalyje dešimties dienų apžvalginę programą atlieka per keturias.

Anksčiau į tokius žmones žvelgdavau su baiminga pagarba, nes, bent jau man asmeniškai, vienintelė priežastis savo noru keltis penktą ryte – lėktuvas, skraidinsiantis ten, kur šilta. Ne su vienu apsėstu savęs tobulėjimo bendravau, tikėdamasi, kad pasidalins su manimi savo nenuilstančios motyvacijos paslaptimi. Ir pasidalino. Gaila, bet didžiajai daliai pagrindinis sekundėmis suplanuoto, nuo paties susikurtų kanonų nenukrypstančio gyvenimo varikliukas – didelė ir slegianti kaltė.

O galbūt baisoka, kad ramiai pabuvęs tyloje su savo mintimis suprasi, kad, nepaisant įvairiausių diplomų ant sienos, gyveni visai ne taip, kaip trokšti?

Nesupraskite manęs neteisingai, nuostabu, kai žmonės neapkerpėja ir nuolatos ieško, kaip savo vidumi paaugti. Kita vertus, kvepia lengvu mazochizmu, jei žiaukčiodamas valgai saldžiąsias bulves vietoje įprastų, ar lapinį kopūstą vietoje aisbergo salotos, nes labai neskanu, bet užtat sveikiau. Kai vakarais kremti vien tik populiariąją psichologiją ar istorines knygas, bet ne iš įdomumo. Tiesiog ką tau gero, be skaitymo malonumo, duos dešimtys valandų prie Romeno Gary ar Fiodoro Dostojevskio romanų? Neapsimoka! Filmai? Tik tie rimti, dokumentiniai ar reikalingi bendram išsilavinimui. O vakaras žiūrint didelio įsitraukimo nereikalaujančius sitcom’us pas tokius asmenis turbūt leidžiamas nebent tada, kai lovon patiesia aukštesnė negu 39 laipsnių temperatūra.

Turbūt nerašyčiau šia tema, jei nebūčiau pastebėjusi vienos baugokos tendencijos – būtent sau pailsėti ir tiesiog pachillinti niekada neduodantys perfekcionistai dažnai yra tie, kuriems pirmiesiems galvoje pradeda "trumpinti". Ir tas nėra keista. Šiandien daug kalbama apie tai, kaip nuolatinis murksojimas socialinėse medijose kenkia psichologinei būklei. Pavyzdžiui, atsiranda kompleksų žvelgiant į nufotošopintus kūnus ar nepasitenkinimas savo gyvenimu, nes iš instagramo turinio gali pamanyti, kad visi, išskyrus tave, tik keliauja, linksminasi ir valgo restoranuose. Kita vertus, jei gebi sau kartais priminti, jog tai viso labo kreivų veidrodžių karalystė, pramoginis pascrollinimas, laukiant kur nors eilėje ar ilsintis, – ne tokia ir tragedija.

Bet, man regis, blogiau, kai visą laviną informacijos kasdien bandai išgerti iki dugno ir įsisavinti iki kaulų smegenų. Kai pabaigęs dar vieną saviugdos knygą, tuoj verti kitą, užuot leidęs dienelę kitą jai susigulėti. O galbūt baisoka, kad ramiai pabuvęs tyloje su savo mintimis suprasi, kad, nepaisant įvairiausių diplomų ant sienos, gyveni visai ne taip, kaip trokšti?

Ir, žinote, visa ši obsesija aplink nepaliaujamą savęs tobulinimą man primena vandens gėrimą. Visi žinome, kad gerti vandenį – sveika ir naudinga. Kai jo mažai, kūnas pats leidžia tai suprasti siųsdamas signalus. Kiekvienas, klausydamas savo organizmo, turėtume pajusti, kiek būtent jo reikia mums. Tačiau vargu ar yra sveikas žmogus, kurio kasdienė vandens dozė būtų 10 litrų. Nes ilgiau taip "pavarius", geriausiu atveju gyventi imsi tualete.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Metamorfozei

Metamorfozei portretas
Leninas visada dėjosi kovotoju už darbininkų teises, bet net ir jam nekilo mintis padirbti gamykloje ir "įsigilinti" į tikrą darbininkišką egzistenciją. Jaunystėje jį išlaikė motina, vėliau su Nadiežda jį išlaikė sekėjai (kaip antai plėšikaujantis Stalinas). Taip, kad nepervertink to savo daržų ravėjimo ir u ž si pi simo vardan už si pi simo sunkiu fiziniu darbu. O kas dėl de b i lų skaičiaus visuomenėje, tai jų buvo visada panašus skaičius, paprasčiausiai, socialinių tinklų dėka mes juos pagaliau ėmėme girdėti

Is kauno

Is kauno  portretas
Gerai rasai

Meta

Meta portretas
pachilinimas yra panashi weikla, kaip shieno rawejimas, tik intensywesne.
VISI KOMENTARAI 11

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kodėl Lietuvos pieno sektoriui turėtų rūpėti gaisrai Australijoje?
    Kodėl Lietuvos pieno sektoriui turėtų rūpėti gaisrai Australijoje?

    Gaisrai Australijoje ir auganti geopolitinė įtampa Persijos įlankoje – šie įvykiai tiesiogiai veikia pasaulinę pieno pramonę, kurios dalimi yra ir Lietuva, eksportuojanti didesniąją dalį mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos. ...

    3
  • Gyvenimas „bordelyje“
    Gyvenimas „bordelyje“

    Ne kelmais virstantys miškai. Ne fabrikantų kūdromis verčiamos marios. Ne mūsų fintech pionieriai. Ne pirmasis vienaragis. Ir ne fūrų šoferiai, kurių darbdaviai iškelia savo pinigus pas kaimynus. Net ne mūsų krepšinis, u...

    2
  • Pamirškime pasakas ir išmokime realios istorijos
    Pamirškime pasakas ir išmokime realios istorijos

    Pradedant Aušvicu ir baigiant mūšiu dėl Britanijos, herojiški mitai nusveria realybę. Žuvusieji nusipelno daugiau. ...

    8
  • Ciniškos dviveidystės žavesys
    Ciniškos dviveidystės žavesys

    Kaip ten sakė komunistinės džiovos iškamuotas poetas J.Janonis? "Ar tu matei?" ...

    10
  • Du kairės kojos batai
    Du kairės kojos batai

    Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje į pirmą posėdį rinkosi darbo grupė, rengsianti Ugdymosi šeimoje tvarkos aprašą. Seimui įteisinus tokią alternatyvaus ugdymo galimybę, lyg ir galima pasidžiaugti: i&sca...

    13
  • Pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone
    Pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone

    Nors ponas Karbauskis ir viešai deklaruoja, kad "rūko su Jo Ekscelencija taikos pypkę", akivaizdu, kad susiklostė pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone. ...

    5
  • Tu esi beviltiškas!
    Tu esi beviltiškas!

    Tikriausiai visi yra ištarę savo viduje tokį nuosprendį katinui, sutuoktiniui, vaikui, tėvams, bendradarbiui, viršininkui ar pavaldiniams. Beviltiški tinginiai, nesugebantys išnešti šiukšlių! Visiška...

    8
  • Vejamės traukinį
    Vejamės traukinį

    Vargu ar rasime kitą tokią profesiją, kur nuo tragedijos ir triumfo dažnai skiria vos vienas žingsnis. Nebent kazino lošimai, jei tai galima prilyginti profesinei veiklai. Dar praėjusią savaitę atrodė, kad šis tarptautinis sezonas Lietuv...

  • Jis buvo pasirengęs mirti
    Jis buvo pasirengęs mirti

    Legendos byloja, kad Nelsonas Rolihlahla Mandela gimė 1918 m. liepos 18 d. (mirė 2013 m. gruodžio 5 d.) vienoje Pietų Afrikos provincijų. Teigiama, jog vardas Rolihlahla reiškia "sukeliantis bėdas", o jo šeima buvo tiesiogiai susi...

    10
  • Didysis politinis mačas
    Didysis politinis mačas

    Estai ir vėl mus aplenkė. Šįkart stulbinamai kūrybišku politiniu mąstymu. Estijos prezidentė ponia KK pastarųjų dienų vizitui pasirinko ne Pasaulinį ekonomikos forumą Davose ar Holokausto forumą Jeruzalėje, o Karaliaus Jurgio salą A...

    4
Daugiau straipsnių