Sakydami, kad karinio parengimo pamokos būdavo vienos nemėgstamiausių, nepasakytume nieko. Jos dešimtmečiais pirmavo nekenčiamiausiųjų sąraše, aplenkusios matematiką, fiziką ar kirčiavimą – visas tas pamokas, kurias kiekviena karta apibūdina vienodai: "Dalykai, kurių gyvenime niekada neprireiks." Ir kas galėjo numanyti, kad niekada taip ir neprireiks gebėjimo per kelias sekundes užsimaukšlinti dvokiančią dujokaukę ir net bėgti su ja, išardyti ir vėl sudėti ginklą ar kuo toliau į menamo priešo pusę nusviesti granatą.

Bene prasmingiausiai karinio parengimo klasės inventorius pasitarnavo tuomet, kai jau išsilaisvinusioje Lietuvoje sėkmingai teleportavosi į ugdymo įstaigų darbuotojų namus, iš kurių atsidurdavo pas kokį sovietinių suvenyrų geidžiantį Vakarų turistą. Ar anuomet kas galėjo numanyti, kad po kelių dešimtmečių pamokos, kuriose bus kalbama apie saugumą, taps vienos populiariausių tarp nūdienos mokinukų? Kas gali būti geriau, nei metai iš metų kartojamos saugaus elgesio žaibuojant ar prie vandens telkinių taisyklės?

Dabartinis požiūris į žmogaus saugą sovietinį aplenkė šviesmečiais, tačiau, kaip parodė pandemija, jau spėjo gerokai atsilikti nuo realybės.

Dabartinis požiūris į žmogaus saugą sovietinį aplenkė šviesmečiais, tačiau, kaip parodė pandemija, jau spėjo gerokai atsilikti nuo realybės. Išmokyti vaikus, kaip naudotis fizine apsauga – taisyklingai užsidėti kaukę ar dezinfekuoti rankas, buvo visai nesunku. Kur kas sudėtingiau jiems išaiškinti, kad, užklupus pavojui, svarbu išlikti ramiam. Užpuolus šuniui ar žaibui, geriau nebėgti. O ką daryti, kai mokykla ūmai persikrausto į tavo namus ir, išgyvendamas paauglystės audras, pernakt turi suvokti, kad teoriškai pamokos tęsiasi, bet praktiškai jos yra visai kitokios? Kad, gavus marias laisvės, pareigos niekur nedingo, rezultatų kartelė nenukrito?

Pedagogai neleis sumeluoti: mokėti atsispirti nematomo priešo gundymams pasirodė gebantys toli gražu ne visi. Kai kam tai prilygo krosui su dvokiančia dujokauke. Jei, kaip sako epidemiologai, prie koronaviruso grėsmės bent kol kas teks priprasti, turėsime pakeisti formalų požiūrį į saugumą ir mokyti vaikus ne tik tinkamo elgesio gatvėje ar vandenyje, bet ir psichologinio atsparumo visokiems force majeure. Net ir įveikus virusus, toks gebėjimas gyvenime tikrai pravers.