Quantcast

Šalutinis viruso poveikis

Iš Kinijos Uhano miesto gyvūnų turgaus ar tyrimų labaratorijos ištrūkęs ir sparčiai išplitęs virusas, paprasčiau dar vadinamas korona, sugebėjo „aukštyn kojomis“ apversti nusistovėjusią stabilią ir visiems suprantamą pasaulio tvarką.

Ir nenuostabu, COVID-19 statistiką skelbiančių portalų duomenimis, visame pasaulyje juo užsikrėtusiųjų skaičius artėja prie devynių milijonų.

Remiantis tais pačiais statistiniais duomenimis, nuo viruso mirė jau beveik pusė milijono žmonių.

Ir panašu, kad tai dar ne pabaiga, nes pasaulio sveikatos organizacija (PSO) garsiai trimituoja, jog valstybės turėtų ruoštis antrai SARS-CoV-2 sukeliamos COVID-19 ligos bangai ir atsargiai bei apdairiai švelninti dėl pandemijos įvestas ribojančias priemones. Tikėtina antroji COVID-19 banga galima rudenį su sezoniniu gripu.

Taigi logika diktuotų, kad ir mes turėtume ruoštis pasitikti antrąją koronaviruso bangą rudenį.

Jei dabar tai darytume ramiai ir neskubėdami, gal pavyktų išvengti daugelio absurdiškų situacijų, kurių neišvengėme užklupus pirmajai bangai, kai visoms institucijoms ir piliečiams buvo rašomi nutarimai ir duodami nurodymai, neatsižvelgiant į realias galimybes juos įvykdyti.

Manau, laikas dabar, o ne rudenį aprūpinti ligonines papildoma plaučių ventiliavimo įranga, reikalingu kiekiu vienkartinės aprangos gydytojams, sesutėms ir aptarnaujančiam personalui, užpirkti vienkartinių kaukių rezervą normalia, o ne kosmine kaina.

Pagal oficialią statistiką, mes Lietuvoje neblogai tvarkomės su koronaviruso epidemija.

Kas gali pasakyti, kiek žmonių pablogėjo sveikata, o galbūt ir numirė koronaviruso epidemijai sutrukdžius laiku gauti planuotą ar skubią medicininę pagalbą.

Nuo epidemijos pradžios patvirtintų ligos atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1804. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad pasveikusiais laikomi 1484 asmenys, dar serga – 232. Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 78 žmonės.

Tačiau yra ir neoficiali statistika. Kas gali pasakyti, kiek žmonių pablogėjo sveikata, o galbūt ir numirė koronaviruso epidemijai sutrukdžius laiku gauti planuotą ar skubią medicininę pagalbą.

Gal būtų tikslinga peržiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijos skubos tvarka duotus ir ne visada svariai pamatuotus nurodymus gydymo įstaigoms, kad gydytojas galėtų laiku suteikti pagalbą susižeidusiam akį vaikui, nelaukdamas tyrimų rezultatų dėl koronoviruso, nes per tą laiką prasidės negrįžtami procesai. Kad būtų galima operuoti apendicitą, nelaukiant, kol jis trūks ir sukels komplikacijas.

Mano minimi atvejai nėra hipotetiniai, jie nėra ir vienetiniai. Tokių atvejų yra daug ir gydytojai yra statomi į ypač sudėtingą situaciją.

Man teko keletą kadencijų dirbti Kauno miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitete ir betarpiškai bendrauti su daugeliu medikų bendruomenės atstovų, sprendžiant sveikatos apsaugos problemas. Kalbamės apie tai ir dabar.

Todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad situacija pasikeis iš esmės ir antrąją viruso bangą mes pasitiksime ne tik stebėdami televizijos ekrane Če Gevaros stiliumi kalbančią galvą, tačiau turėdami visas viruso užkardymui ir jo sukeltų komplikacijų gydymui reikalingas medicinines priemones.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NESUPRATĘS

NESUPRATĘS portretas
Čia kalba tas kuris sunaikino laivyną ir upeivius pastatė į sudėtingą situaciją. O dabar jis jau medikas?

...,logika DIKTUOJA,kad...

...,logika DIKTUOJA,kad... portretas
apdairumas ir ATSARGUMAS lieka PRIVALOMU... TASKAS
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    3
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių