- Šarūnas Vaitkus, Palangos meras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsakymas kurorto gyventojams – ar aš dalyvausiu Seimo rinkimuose ?
Žiniasklaida žiemą pranešė, jog aš svarstau, o partijos vadovybė rekomenduoja dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose bei kandidatuoti vienmandatėje apygardoje. Tuomet pažadėjau, kad apie savo apsisprendimą pranešiu gegužės pradžioje.
Būti Seimo nariu – tai yra ir didelė garbė, ir atsakomybė, ir, svarbiausia, naujos bei svarios galimybės padėti Palangai, visam pajūriui, taip pat ir Valstybei kurti pokyčių Lietuvą. Kiekvienam politikui, jei jis yra tikras profesionalas, svarbu neužsibūti per ilgai vienoje vietoje, plėsti savo darbų ir veiklos apimtis bei kryptis, realizuoti save ten, kur tavo kompetencija ir gebėjimai būtų naudingi visai šaliai. Tie, kas mane pažįsta ir mato mūsų komandos Palangos savivaldybėje darbo rezultatus, žino, kad, kur bebūčiau, niekada nesėdėsiu paskutiniajame suole kaip pasyvus žiūrovas. Veikti, keisti, plėtoti, padaryti savo gimtąją Palangą patrauklesniu ir jaukesniu miestu gyventi palangiškiams, ilsėtis svečiams – viso to siekiau pastaruosius devynerius metus. Ir kartu su Jumis dabar džiaugiuosi, jog Palanga keičiasi! Neabejotina, Seimo nario mandatas suteikia dar platesnių galimybių Palangos bei viso pajūrio pokyčiams.
Visi suprantame, kai kurie politikai turi keistis kokybine prasme, į Seimą turi ateiti daugiau jaunų, iniciatyvių, kūrybingų politikų, kurie nėra užsisėdėję bei nesnūduriuoja aukščiausios valdžios kabinetuose ir kurie gali, o svarbiausia turi noro ir patirties savo veikla prisidėti prie šalies gerovės kūrimo bei itin dalykiškai, racionaliai ir iniciatyviai atstovauti tam kraštui, kuriame jis išrenkamas.
Taip pat yra visiškai natūralu ir logiška tai, jog kiekvieno profesionalaus politiko siekiamybė yra tobulėti, kilti politinės karjeros laiptais, siekti platesnės politinės brandos, plėsti savo galimybių ribas. Ir man tai nėra svetima.
Jau dabar akivaizdu, jog esami ir jau visai netrukus ateisiantys iššūkiai reikalauja išskirtinio dėmesio, susitelkimo, neišbalansuotos ir vieningos Savivaldybės komandos darbo.
Perskaitę visa tai, ką parašiau aukščiau, Jūs tikriausiai jau turite atsakymą į klausimą, ar kelsiu savo kandidatūrą ateinančiuose rinkimuose į Seimą. Tikriausiai nors iš dalies įtikinau, jog galėčiau būti naudingas Palangai ir nebūdamas pajūryje. Bet mano atsakymas yra toks: man didžiulė atsakomybė prieš jus visus yra būti savo gimtojo miesto meru ir aš pasilieku Palangoje.
Kaip pamenate, šūkį „Palanga keičiasi“ kartu su mūsų komanda pasirinkome prieš metus vykusiuose miesto mero bei Tarybos rinkimuose ir taip darsyk akcentavome, jog mūsų gimtasis miestas visada bus veržlus. Pernai kovą rinkdami mane trečiajai kadencija Jūs išreiškėte didžiulį pasitikėjimą manimi, tuomet už mano kandidatūrą balsavo beveik 78 proc., o už mūsų Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vietos komandą 62,5 proc. rinkėjų. Tai labai įpareigoja ir, manau, būtų neteisinga ignoruoti tokį Jūsų pasitikėjimą.
Nekalbant apie ateities darbus, šiuo metu ne mažiau svarbu ir tai, ką visi kartu su Jumis išgyvename pastarosiomis dienomis. Miestui, šaliai ir visam pasauliui dabar savo ekstremalias taisykles diktuoja žmoniją užklupęs virusas, nuo kurio apsisaugoti mokslininkai dar nesukūrė nei vaistų, nei vakcinų. Iš dalies paralyžiuotas socialinis gyvenimas, sunkumai slegia verslą, ypač smulkųjį, žmonės neteko darbų ir pajamų. Jau dabar akivaizdu, jog Palangos laukia kaip niekad sudėtinga vasara, kuomet reikės suvaldyti miestą ir socialiai elgtis taip, kaip dar niekada gyvenime nesame to darę. Jau dabar akivaizdu, jog esami ir jau visai netrukus ateisiantys iššūkiai reikalauja išskirtinio dėmesio, susitelkimo, neišbalansuotos ir vieningos Savivaldybės komandos darbo, kuri ieško ir ieškos sprendimų, kaip padėti ir vietos verslui, ir kiekvienam palangiškiui. Kita vertus, jau dabar turime galvoti ne tik apie vasarą, bet ir apie rudenį ar metų pabaigą, nes Palanga, kaip ir valstybė, nesurenka ir, suprantama, nesurinks planuotų pajamų, ir miesto biudžetas nebus toks, kokį numatėme. Tai reiškia ir tam tikrų socialinių programų, ir tam tikros miesto vystymo veiklos suvaržymą, ir tam tikras nelengvai sprendžiamas ekonomines situacijas, kurias vis tiek reikės išspręsti.
Ar turiu teisę dabar užsimerkti, ignoruoti tas pandemijos padiktuotas realijas, kurios užgriuvo miestą, atsiriboti nuo jų ir užsiimti savo asmenine politine karjera? Savo gerove? Nueiti lengviausiu keliu ir palikti miestą ir gyventojus su artėjančiais sunkumais, problemomis? Ar turiu teisę dabar, nelengvais šaliai ir miestui laikais, savo veiksmais išbalansuoti viso gimtojo miesto valdymą ir stabilumą, kuomet dėl mano išėjimo į Seimą tektų rengti naujus mero rinkimus, formuoti naują Savivaldybės komandą ? Tai reikštų, jog jau nuo dabar Palanga dar mažiausiai pusantrų metų ar net dvejus būtų neveikli ir tūpčiotų vietoje, o kai , kurie vietos politikai dirbtų ne miesto gerovei kurti, bet rengtų varžytuves dėl atsilaisvinančio mero posto, dėl naujos valdžios formavimo. Ar būtų sąžininga dabar Jums, kurių ne vienas sprendžiate išgyvenimo klausimus, vietoj pagalbos ir racionalių sprendimų pasiūlyti pasiskaityti mano kaip kandidato į Seimą ar kandidatų į atsilaisvinusį mero postą išleistas spalvingas rinkimų knygutes?
Aš neatmetu galimybės ateityje dalyvauti rinkimuose į šalies parlamentą, bet dabar būtų tiesiog nesąžininga ir negarbinga nusisukti nuo Palangos, nuo savo miesto, kuriame gimiau ir kuriame kiekvienas kampelis yra mano mylimi namai.
Labai norėčiau, jog Palangai pavyktų atkurti Šventosios uostą, jog mes renovuotume Senąją gimnaziją, rekonstruotume polikliniką, pastatytume orkestro namus ir dengtą futbolo maniežą. Jau dabar širdis džiaugiasi matydama, kaip atgyja mūsų gražuolis Kurhauzas. Darbų bei minčių, kaip ir visada, yra daug.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltojo putino drobulė
Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas3
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Asmeninės Velykos
Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...
-
Desalomėjizacija – būtina18
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės3
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...