Rusija kartoja savo įprastą klaidą ir praranda „brolišką Baltarusiją“

Sekmadienio protestai Baltarusijoje buvo kiek kitokie. Drąsa ir kūrybingumas, kaip ir riaušių policijos brutalus elgesys, liko tokie patys. Tačiau dėmesys kiek nukrypo nuo paties režimo piktadarysčių prie kainos, kurios Rusija gali paprašyti (o Baltarusija – sumokėti) už jo išlikimą.

Praėjusią savaitę įvykusios derybos tarp Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino (tikrosios jo pareigos – Kremliaus pasiuntinukas) ir Aliaksandro Lukašenkos, Baltarusijos prezidento (šias derėtų pakeisti į „uzurpatoriaus“), pranašauja derybų dėl glaudesnių ekonominių ir politinių ryšių atnaujinimą. Rusija išgelbėtų Minsko režimą finansiškai ir politiškai mainais į pavergimą. Daugiau detalių gali paaiškėti po A. Lukašenkos susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu rugsėjo 14-ąją.

Taktiniu požiūriu Kremliui tai gali atrodyti logiška. Duodi kažką, kad kažką gautum. Didesnis karinis pėdsakas Baltarusijoje, geopolitinės šlovės dvelksmas ir (neabejotina) galimybė Kremliaus draugams gauti pelningų turtų galbūt atpirktų sunkumus ir keblius tvarkymosi su prodemokratiniais protestais reikalus.

Tačiau strateginiu požiūriu ši pozicija yra siaubinga. Iki šiol Baltarusijoje vykstančiuose protestuose nebuvo matyti antirusiškų ar antikremliškų nuotaikų. Niekas nesiskundžia dėl sovietų valdžios primetimo Baltarusijos Demokratinei Respublikai 1919-aisiais. Niekas nereikalauja atskaitomybės už nusikaltimus, kuriuos pastaraisiais dešimtmečiais Kremlius įvykdė Baltarusijos teritorijoje. Niekas nesiskundžia dėl rusifikacijos Chruščiovo laikais. Niekas nemojuoja Europos Sąjungos ar NATO vėliavomis ir neragina šalies įgyvendinti ryžtingą geopolitinės krypties poslinkį Vakarų link. Per protestus koncentruojamasi į paprastus, skubius reikalavimus: laisvi rinkimai, politinių kalinių paleidimas ir galas policijos brutalumui.

Rusija turėtų dėl to džiaugtis. Tegul A. Lukašenkos režimas sumoka už savo savivalę. Demokratinis sukilimas Baltarusijoje gali būti nepatogus dalykas, bet sukta, galinga Rusija gali susidoroti su neigiamomis pasekmėmis, kaip nutiko, kai 2018 metais žlugo kleptokratinis autoritarinis Armėnijos režimas. Tačiau remdamas režimą mainais į tai, kas bus laikoma luošinančiu ir žeminančiu Baltarusijos suverenumo mažinimu, Kremlius sukurs būtent tą problemą, kurios jis labiausiai nori išvengti – antirusiškas (ar bent jau antikolonijines) nuotaikas vienoje iš savo likusių sąjungininkių.

Ši klaida nėra nauja. Rusijos Federacija būtent tai ir darė nuo 1991 metų. Dabar sunku prisiminti tą prieraišumą ir pagarbą, kurią demokratai jautė vieni kitiems visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje kelios savaitės ir mėnesiai prieš bei iškart po jos žlugimo. Prisimenu, kaip stebėjau didžiules demonstracijas Maskvoje, skirtas paremti Baltijos šalis, vis dar kovojusias su sovietine okupacija. Sėdėdavau susirinkimuose, kur miesto pareigūnai iš Maskvos ir Leningrado tardavosi su tada dar „sovietinių respublikų“ lyderiais, kaip ištraukti ekonomiką iš Kremliaus gniaužtų. Šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“ turėjo tikrą galią ir reikšmę.

Viskas pasikeitė, kai tapo aišku, kad Rusija iš tiesų nepasikeitė. Ji neskubėjo išvesti savo okupacinių pajėgų. Ji kišosi į savo anksčiau pavergtų tautų reikalus, panaudodama pinigus, propagandą ir ardomąją veiklą. Narystė NATO, kažkada laikyta nepraktiška, staiga tapo moraline ir strategine būtinybe. Karai Sakartvele ir Ukrainoje pavertė šias šalis Rusijos priešėmis. Net NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija galiausiai suvokė, kad Rusijos grėsmė yra reali. Dabar net romaus būdo baltarusiai mokosi tą pačią pamoką, kad imperinė Rusija neturi jokių draugų ar sąjungininkų – tik subjektus. Rusai gali apgailestauti dėl „broliškos Baltarusijos“ praradimo, bet kaltinti dėl to jie turi tik save.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ir vėl tas anglų pederastas čia ? Kaip jis man atsibodo...

Ontė

Ontė portretas
Jei mes neregistruojame Venckienės, Pakso, tai ko pykstame ant Lukašenkos. Elgiamės dar blogiau už jį.

cha

cha portretas
cha ,bulviu karalius nenori ,,buti putkino chalujum no.2,,tas bulbanosas nori buti prie Valstybes lovio --pirmas grobuonis;;sunkus sprendimas laukia to nutukusio deduko
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Prancūziška šachmatų partija
    Prancūziška šachmatų partija

    Istorinis – nes išlauktas kone du dešimtmečius – oficialus dvišalis Prancūzijos prezidento vizitas įnešė šiek tiek elegantiškos sumaišties į mūsų kasdienybę, o nykias rinkimų debatų laidas ...

    3
  • Pavojinga ateitis
    Pavojinga ateitis

    141 kėdė ir beveik 2 000 norinčiųjų ant jų ketvertą metelių pasėdėti. Ir nė vienos didžiosios vizijos Lietuvai. Visi kažką painiai porina, kad stengsis, jog piliečiai gyventų geriau. Vienas didžiuojasi padalytais šimtais tiems, kurie sk...

    4
  • Rudenį – ekonomikos pavasaris, bet ne visiems
    Rudenį – ekonomikos pavasaris, bet ne visiems

    Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei n...

  • Trijų jūrų iniciatyva turi būti drąsesnė ir didesnė
    Trijų jūrų iniciatyva turi būti drąsesnė ir didesnė

    Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spal...

  • Įstrigus tarp pozos ir pozicijos
    Įstrigus tarp pozos ir pozicijos

    Jau ir pats Prezidentas su visa antrąja puse patyrė, ką reiškia ištinusių galvų minios egzekucija feisbuke, kai teiginį koks nors interneto imbecilas apverčia aukštyn kojomis, suteikdamas jam visiškai priešingą reik&s...

    7
  • Damos, riteriai ir stasės
    Damos, riteriai ir stasės

    Taip, savaitė nemaloni. Iš pradžių šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė savo pranešimu konferencijoje "Lietuvos Davosas" pakišo degtuką po itin greit įsiliepsnojančiomis pliauskomis – švietimo, lygi...

    3
  • Kas yra ir nėra valstybė?
    Kas yra ir nėra valstybė?

    Iš dviejų tūkstantmečių praeities mus pasiekiantys vaizdiniai ir rašytiniai šaltiniai piešia senovės graikų miestą-polį kaip idealią valstybę, kurioje tikrai gera, saugu ir patikima gyventi. Vis dėlto neatmestina galimyb...

    5
  • Nuo Honolulu iki Paryžiaus
    Nuo Honolulu iki Paryžiaus

    Valstybės istorija – tarsi žmogaus gyvenimo atspindys. Kartais, gimus naujai valstybei, jos teisės egzistuoti nepripažįsta nei seneliai, nei dėdės, nei tetos (Taivano atvejis). Kartais valstybė ima augti, stiprėti, tobulėti ir vystytis, jai vis...

    3
  • Baigsis neprasidėjęs?
    Baigsis neprasidėjęs?

    Eurolygos sezonas dar neprasidėjo, o grėsmė turnyrui jau daugiau nei reali. Kad ir ką kalbėtų bei planuotų įtakingi krepšinio veikėjai, šiuo metu pasaulio sportas paklūsta visai kitokiems įsakymams. ...

    4
  • Cinikų paradas
    Cinikų paradas

    Rusų literatūros klasikas grafas L. Tolstojus, garsėjęs nevaldomu didžiūno šėlsmu, tik perkopęs į antrąją amžiaus pusę ir susizgribęs, kad už visą padarytą blogį galiausiai teks atsakyti, nurimo ir atsigręžė dievop, bet vis tiek neg...

    6
Daugiau straipsnių