Quantcast

Ritualinė verksmo statistika

Nors dainų šventė jau baigėsi, ausyse vis dar skamba tie "pagrabiniai" garsai. Juk net savaitę truko visas tas tautinio pseudoromantizmo ritualas, kurį daugybė piliečių nešioja giliai širdyje kaip šventą prieškario Lietuvos ir nepriklausomybės simbolį. Regis, tik tai ir liko iš tos daugelio taip laukiamos masinės šventės, kadaise išties plačiai garsinusios šalį.

Bėda ta, kad šis renginys ir šiemet, ir jau anksčiau drastiškai grimzdo į atvirą muzikinę rezignaciją ir tapo panašus į visuotiną atgailą už tai, kad apskritai esame.

Kilo net klausimas, kam visa tai vadinti švente, jei joje nėra jokių šventės požymių. Mat taip pavadintame renginyje paprastai žmonės linksminasi, o ne romantizuoja savo graudulį arba nelaimingą lietaus laukimą, kai bulvės džiūva vagose.

Bet kad graudentis kartais tikrai yra dėl ko, įrodė ir mūsų vagys, apšvarinę koncertuoti atvykusių užsienio lietuvių rūbinę. Tiesa, ilgapirščiai pademonstravo patriotizmo likučių, mat pasus atvykėliams paliko: "Laimingo kelio, brangūs tautiečiai!"

Išties verkti turime priežasčių: neįvyko referendumas dėl žemės, minimali alga tikrai yra minimali, pašalpos – mažos, oras – blogas, valdžia – korumpuota, o čia dar į kaimą neatvežė druskos (kaltas V.Landsbergis). Įsijungi valdišką radiją, o ten – visą parą lyja laidotuvių maršais, perjungi radijo stotį, kuri netransliuoja lietuviškų dainų, o ten savo suicidines daineles traukia atsiganiusi Adele Blue Adkins iš Anglijos.

Net "Maximoje", kuri kilniaširdiškai šelpdama groja lietuviškos estrados maumus, aidi raudos apie mūsų lietuviškąjį išskirtinumą: nusipirk batoną ir stovėdamas prie kasos paraudok.

Tik paskui staiga iškyla klausimas: kodėl mes taip žudomės ir šiuo požiūriu esame antri po vengrų visoje ES?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, turėtume sužinoti statistiką to verksmingo muzikinio užkrato, kurį per metus ištransliuoja mūsų radijo stotys ir "tikrąja" kultūra verčiama masturbuotis valstybinė TV.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sauliau Pociau,

Sauliau Pociau, portretas
jei gali NEBERAŠYTI, tai ir NEBERAŠYK! Dėkoju iš anksto! Nes mums buvo labai smagu, buvome pakylėti, o gyvenime turi pakakti vietos viskam: ir džiaugsmui, ir liūdesiui. Be to, reikėtų žinoti, kad jei galima pakeisti drabužį, batus ar makiažą, tai charakterio nepakeisi, o jis atsispindi mūsų dainose, kurias taip vertino iškiliausi pasaulio žmonės. Negi pradėsime džiaugtis ir liūdnais dalykais, kaip tame juodame kalambūre: "Kaip buvo linksma, kai mano tėvas mirė..."?

Nosinė

Nosinė portretas
Ko jis verkia ponulis Po? Ah ,kaip jam Lietuvos gaila, ponuliui Po?! Jis jau seniai senas seniai nebedainuoja ...nu kaip slegia tos tuščios rašliavos ...vėl ir vėl reikia guosti vyruką Po!

nera ateities

nera ateities portretas
liaudis verta isnykti... ir ta ji gana sekmingai daro... per laisvus 23 metus vien Kaunas neteko 30-40 tukstanciu jaunimo...
VISI KOMENTARAI 23

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių