Revoliucija, universitetai ir masių sukilimas

Šiaurės Afrikoje sklendžia pasakojimas: esą prieš Tuniso ir Libijos revoliucijas Libijos lyderis Muammaras al-Gaddafi kritikavo Tuniso prezidentą Zine Ben Ali (prezidentavo 1989–2011). Gaddafi: "Kam tu statai universitetus? Juk žmonės, kai tik įgys išsilavinimą, sukils prieš tave." Į tai Ben Ali atsakė: "Geriau prieš mane sukils universitetų žmonės, o ne tavo tamsi liaudis." Čia glūdi tiesa ir yra gili pamoka diktatoriams ir šalims, kurios menkina ir mažina universitetus, pavyzdžiui, Lietuvai.

Abu minėti lyderiai buvo nuversti. Ben Ali po Tuniso revoliucijos 2011 m. laimingai išskrido į Saudo Arabiją, o Gaddafi tais pačiais metais buvo išniekintas, žiauriausiu būdu nukankintas ir nužudytas, o jo kūnas kurį laiką tąsomas kaip padvėsusi katė. Tuniso revoliucija atvėrė sunkios demokratinės raidos kelią įveikiant korupciją, neskaidrumą ir infliaciją, o Libijos revoliucija atvėrė vartus populizmui ir ISIS, politiniam chaosui, terorui, moterų ir kitaminčių persekiojimui bei žudymui. Tuniso ir Libijos palyginimas yra klasikinė revoliucijos formulė: jei revoliuciją pradėję intelektualai neišsaugo savo lyderystės, pamažu ateina masių teroras.

***

Afrikos ir Azijos demokratijos atvedė į valdžią ne tik progresyvią visuomenę (Tunisas, Alžyras), bet ir pažadino juodžiausią iš liaudies gūdumos kylantį terorizmą (Libija, Sirija). Thomas Hobbesas (anglų filosofas, politikas, teoretikas – red.past.) "Leviatane" pastebėjo, kad lygybės troškimas pažadina pavydą ir kerštą... galiausiai, pridurkime, ir terorizmą. Prancūzų revoliucijos metu Voltaire'o ir Jeano-Jacques'o Rousseau gerbėjai žirondistai nesustabdė jakobinų pakilimo ir vis naujų kruvino teroro bangų. Rusijos socialdemokratai menševikai, eserai po 1917 m. vasario revoliucijos nesustabdė bolševikų ir iš apačių augančio teroro. Mitas apie Staliną slepia pilkosios masės teroro geismą, kuriuo naudojosi bolševikai, užkasdami vieną po kito savo lyderius. Galiausiai nacistai, palaidoję savo šalį.

Libijos ir Sirijos revoliucijos apsišvietę inteligentai nesuvaldė apačių demokratijos, pavydo ir keršto, virtusio socialiniu ISIS (Daesh) (islamo radikalų sukurtas darinys – red.past.) ir kitų islamiško bolševizmo pagrindu. Investicijos į švietimą, universitetus yra būdas apsisaugoti ne tik nuo atskirties grupių ir menką išsilavinimą turinčiųjų keršto, bet ir modernizuoti kraštus. Tie, kas mano, kad univerai rengia "žmogiškuosius išteklius" rinkai, suvokia mažai. O taip mano dauguma Lietuvos švietimo sistemos administratorių. Univerai yra valstybės vidinio saugumo nuo masių sukilimo pagrindas ir visų modernių revoliucijų ir reformų šaltinis.

***

Kovo mėnesį dalyvavau konferencijoje Benin Melalio (Marokas) Sultan Moulay Slimame universitete, kur su savo senais draugais iš Maroko ir Tuniso, be filosofijos problemų, svarstėme ir politinį trečiojo pasaulio šalių likimą. Maroką valdo karalius Mohammedas VI. Apie 2004 m. jis pradėjo švietimo ir elitų reformą. Tai 2011 m. neramumų metu jam padėjo išlaikyti valdžią ir neleisti įvykti Libijos scenarijui. Vis dėlto didelė dalis šalies lieka tradicinio berberų patriarchalizmo įtakoje. Benin Melalyje moterys nevaikšto į lauko kavines ir barus, o toliau pietuose esančiuose kaimuose joms neleidžiama ir mokytis. Tai ne Kasablanka ir net ne Marakešas. Karalius ir jo parlamentas vangiai, bet vis daugiau investuoja į universitetus ir technologinę modernizaciją, vaizduoja kaitumą (paradoksali raudonojo monarcho idėja). Šiuo valdymu Maroko monarchija labai panaši į vis dar Nursultano Nazarbajevo Kazachstaną ir Alijevų Azerbaidžaną.

Tie, kurie mažina investicijas į švietimą, į valdžią pirmiausia atveda populistus, vėliau – oligarchus ir galiausiai tuos nuverčia masių sukilimas, kuris palaimina apačių "talibus", "tikratikius", fanatikus.

Kalbėjausi su Sultan Moulay universiteto magistrantėmis ir doktorantėmis: jos moka po tris kalbas, programuoja, skaito Jacques'ą Derrida (Alžyre gimęs prancūzų filosofas, dekonstruktyvizmo koncepcijos autorius – red.past.) ir Gilles Deleuze (prancūzų filosofas poststruktūralistas – red.past.). Jų siaubas būtų visuotiniai demokratiniai rinkimai, nes tuomet masės, kurios šiuo metu rūsčiai žiūri į universitetus, uždraustų studijas ir jas paverstų nuolankiomis berberų žmonomis. Geriausiu atveju... Blogiausiu – kaip Afganistane: prievarta ir mirtis. Afganistano atvejis čia irgi gerai prisimenamas. Todėl universitetų jaunimas ir nori demokratijos, ir jos bijo: gali ateiti "talibai". Bolševizacija, talibinizacija yra demokratijos be stiprių universitetų padarinys. Tie, kurie mažina investicijas į švietimą, į valdžią pirmiausia atveda populistus, vėliau – oligarchus ir galiausiai tuos nuverčia masių sukilimas, kuris palaimina apačių "talibus", "tikratikius", fanatikus. O šie jau bando įvesti "tvarką ir teisingumą", kurie neturi nieko bendra su kairumu, o yra barbarybės pergalė.

Atrodo, kad apšviestasis autoritarizmas yra išeitis, jei neturi išsilavinusios liaudies. Tada, kai Tunise, Kazachstane ar Maroke, išsilavinusios naujos kartos nori reformų, emancipacijos: moterų, plačiau – lyčių, reikalauja įvairovės (diversity) politikos, daugiakultūralizmo, autonomijų, NVO. Tačiau elitų reformų keliu. Kita vertus, būtent intelektualai, inteligentai, sergantys ideologijų virusais, yra tie, kurie žadina masių terorą.

Ne paprastas universitetinis išsilavinimas, o jo įvairovė, idėjų ir galių pusiausvyra saugo nuo minios demokratijos. Tai valdantieji Maroko, Azerbaidžano ir Kazachstano elitai suvokia tik matydami abu: ir islamo teroro pavojų, ir valdančiųjų klanų karų grėsmę. Vienu metu, iki šiol, Maroko universitetuose filosofijos studijos pakeistos Islamo studijomis. Tik dabar pradedama suvokti, koks giliai klaidingas buvo padarytas žingsnis. Islamo studijos atveria kelią talibams, tikratikiams, kaip ir krikščionybės studijos. Geriausias priešnuodis prieš religinį fanatizmą yra kritinė filosofija. Religija ir kritinė filosofija yra antagonistai. Kad ir kaip jas bandoma suartinti, jos turi būti antagonistai. Religijos ir filosofijos / etikos katedros privalo oponuoti vienos kitoms. Kad atsvertų religinį dogmatizmą, filosofija turi būti bent kiek volteriška, ciniška, ateistinė.

***

Pamenu seną buvusio Baltarusijos Europos humanitarinio universiteto rektoriaus Anatolijaus Michailovo repliką, apeliavusią į maždaug 1993–1995 m.: "Kol mes hermeneutiškai nagrinėjome Hegelį ir Heideggerį, atėjo jie ir mus išvijo iš savo šalies." Tai reiškia, kad universitetuose reikalinga tokia filosofija, kuri kartu yra ir kritinė teorija, ir socialinė-politinė kritika, virstanti praxis. Filosofijos vertimą pilietine ar antropologine praktika bandžiau įgyvendinti ir Peterburge, ir Šiauliuose, ir Kaune, VDU. Ir visur nelabai sekėsi: fakultetai nori arba religijos, arba filosofijos istorijos, kuri nevirstų jokia socialine ir politine kritika, ir jokia praxis. Tada lengviau valdyti kaip dabartiniame Baltarusijos valstybiniame universitete, kur filosofiją keičia istorija ir ideologija... ar dabartiniame Peterburgo Filosofijos institute, kur filosofiją bando išstumti religija. Tada nebelieka kritinės visuomeninės pozicijos, nelieka Hannah Arendt "Vita activa", Herbert'o Marcuses praxis. Pamažu filosofiją ima išstumti religijos, vėliau krikščionybės studijos, kreacionizmo doktrina (JAV universitetuose), religijos filosofija, ideologijos studijos, "specialistų" rengimo reikalavimas ir pagaliau – universitetų mažinimas. Atsiveria populizmo ir banalumo perspektyva.

Savo knygoje "Dvasinė niekšybė" tik prisiliečiau prie decivilizacijos politinių procesų. Manau, decivilizacijos klausimas yra labai svarbus ir blogiausia, kad jį atveria banalėjanti demokratija, demokratinė talibizacija. Kažkada mano du mėgstami kairieji Jeanas-François Lyotard'as, Cornelius Castoriadis dalyvavo grupės "Socializmas ar barbarybė" ("Socialisme ou Barbarie") veikloje. Šį pavadinimą jie paėmė iš Rosos Luxemburg analogiško šūkio, nukreipto prieš bolševikinę barbarizaciją. Socializmas negali būti baisioji masių barbarybė, kairieji neturi remti tamsiųjų masių žemiausių geismų (Wilhelmo Reicho teiginys) ir privalo kritikuoti universitetų menkinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Esmė

Esmė portretas
"Filosofijos vertimą pilietine ar antropologine praktika bandžiau įgyvendinti ir Peterburge, ir Šiauliuose, ir Kaune, VDU. Ir visur nelabai sekėsi: fakultetai nori arba religijos, arba filosofijos istorijos, kuri nevirstų jokia socialine ir politine kritika, ir jokia praxis." Filosofija nebuvo ir nebus shit-making valstybės sąskaita

Kita kaunietė

Kita kaunietė portretas
Gilu, įdomu, daug teisybės. Tikrai. be jokios ironijos. Padėka autoriui.

kauniete

kauniete portretas
..gilu ir labai idomu,nes teisinga..
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kondicionierius smegenims
    Kondicionierius smegenims

    Artėjanti kalendorinė vasara vėl sukėlė aistrų dėl pailgintų mokslo metų. Šiemet prie jų dar prisidėjo "uodega". Tiesa, piketų, kaip pernai, nebesigirdi, bet šurmulio netrūksta. Siaubas, piktinasi kai kurie mokytojai, vaika...

  • Tik dūmai ir miražai
    Tik dūmai ir miražai

    Šių metų balandžio 15-ąją viena žymiausių originaliojo gotikos architektūros stiliaus šventovių – Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris, statyta 1163–1345 m.) skendo liepsnose. Vis dėlto ugnis nebuvo vieninte...

    6
  • Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas
    Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas

    Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse buvo tokia pati kaip benzino. Kadangi buvome įpratę, jog benzinas už dyzeliną brangesnis, nauja kaina daugelį nustebino. Nors dabar kainų skirtumas vėl p...

  • Austrijos politinis skandalas sumaišė Europos ultradešiniųjų kortas
    Austrijos politinis skandalas sumaišė Europos ultradešiniųjų kortas

    Viena – puiki vieta kurti filmus apie šnipus. Žanro klasika – principų nesilaikantys vietiniai veikėjai ir besikišantys pašaliečiai, dideli statymai ir niekšiškos suktybės – atpalaiduoja ir išple...

  • Niekinė kova su vampyrais
    Niekinė kova su vampyrais

    Jau sekmadienio vakarą paaiškės, kas bus naujasis Lietuvos Respublikos prezidentas, į kurį piliečiai (bent jau dalis jų) deda dideles viltis. Viltis, kad bus pažabota korupcija, sumažintas biurokratinis aparatas ir viešasis sektorius, kur...

    3
  • Auksiniai liūtai morkų neėda
    Auksiniai liūtai morkų neėda

    Šis pavasaris Lietuvai turtingas puikiomis žiniomis apie mūsų menininkų pasiekimus užsienyje. Mirga Gražinytė išrinkta geriausia pasaulyje dirigente, Asmik Grigorian – geriausia operos soliste. Euforija dėl muzikių pasiekimų netru...

  • Duok Dieve sveikatos
    Duok Dieve sveikatos

    Duok Dieve sveikatos, o visa kita užsidirbsime. Taip ar panašiai prašo dauguma protingų žmonių, netgi tie, kurie gerokai abejoja arba netgi neigia Jo buvimą. Beje, kalbant apie neigimą, tai labai reliatyvu laike. Kartkartėmis džiaugiuosi,...

    1
  • Vaikiška ne tik „Eurovizijos“ liga
    Vaikiška ne tik „Eurovizijos“ liga

    Po "Eurovizijos" nakties pabudome be fanfarų. Išaušus dar kartą sužinojome, kad šis konkursas – viso labo tik žaidimas. Kaip ir futbolas pas mus – tik žaidimas. Ir rankinis, ir tinklinis, ir ledo ritulys, ir &sca...

    2
  • Šešėlis apgauna tik jį toleruojančius
    Šešėlis apgauna tik jį toleruojančius

    Šią savaitę Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) atstovus dažniau nei įprastai sutiksime įvairiose viešose vietose, nes VMI aktyviai prisijungia prie „Baltosios bangos“ akcijos „&...

    1
  • Viešųjų ryšių pamoka
    Viešųjų ryšių pamoka

    Mūsų žavusis bėgikas su liūtais Jurijus V. (tą nenuginčijamai pripažino Tel Avivo gatvės apklausa), kaip paaiškėjo, tik per A.Giržado plauką nepakliuvo į "Eurovizijos" finalą. Tokie dalykai visada apmaudūs, juolab patys kažką ...

    4
Daugiau straipsnių