.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Ūžiant aistrų audrai, vilniškį Petrą Cvirką nuvertusiai su visu pjedestalu, BNS užsakymu "Vilmorus" atlikta apklausa atskleidė, kad kas antras esame linkę nejudinti sovietmečio paminklų. Nuomonė tradiciškai priklauso nuo išsilavinimo ir amžiaus, tačiau pasižvalgę rasime sovietmečio stabų sergėtojų ir tarp išsilavinusių, prakutusių darbingų tautiečių.
Žaliojo tilto skulptūros vakar, P.Cvirkos paminklas šiandien, rytoj dar koks nors nuo sovietmečio užsilikęs ideologinis objektas ūmiai tampa brangus net ir tiems, kurie jo pastatymo metu dėl kitokios nuomonės būtų globojami psichiatrų, o už verslumą gal net sušaudyti kaip spekuliantai. Kažin, ar bent kiek raiškingesnei daliai P.Cvirkos paminklą ginusių tautiečių kokių nors literatūrinių asociacijų kelia šio rašytojo sukurtų herojų Juro Taručio ar Frank Kruk vardai. Sovietmečio reliktai, kad ir kokie jie būtų – sena mokyklinė uniforma, kavinės interjeras ar paminklas – daliai iš mūsų tėra asmeninės istorijos simboliai, primenantys vaikystės laisvę ar pirmąjį pasimatymą. Kilus eilinei dilemai griauti ar palikti, nugali nostalgia vulgaris – paprastoji, banalioji nostalgija, o ne nuoširdus tikėjimas anuomečiu mokymu ar ideologais.
Mums dar sunku atsieti ledus nuo komunizmo statybų, t.y. užmegzti objektyvų santykį su praeitimi, nes užaugome per prievartą penimi tikrovės neatitinkančiais naratyvais.
Kita vertus, toks besąlygiškas prisirišimas prie praeities – tai ženklas, kad vis dar didelė dalis mūsų tiesiog nenorime jos pažinti. Šį nenorą galima suprasti ar net pateisinti: mums dar sunku atsieti ledus nuo komunizmo statybų, t.y. užmegzti objektyvų santykį su praeitimi, nes užaugome per prievartą penimi tikrovės neatitinkančiais naratyvais. Per 30 metų gal ir užsilopėme didžiausias žinių spragas, tačiau suvokimas, kad istorija gali būti grindžiama ne objektyviais faktais, bet subjektyviomis interpretacijomis, liko. Kaip ir įtarumas, kad tai, kas sakoma iš viršaus, tėra didesnis ar mažesnis akių dūmimas, bandant paslėpti it šunį pakastą tiesą. Tokiame fone pasitaikančios klaidingos ar tyčia klaidinančios istorijos interpretacijos griauna pasitikėjimą visu pasakojimu. Kai nebežinai kuo tikėti, griebiesi už savosios nostalgijos ir amžinojo mito apie neprilygstamąjį sovietmečio plombyrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Kur eina karavanas?Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...