Regionų tapatybė – išlikti ar išnykti?

Nepaisant ES politikos ir direktyvų, teigiančių kultūrinę įvairių bloko šalių ir regionų įvairovę kaip vertybę, kurią reikia išsaugoti, panašu, kad daugelio valstybių mažesni miestai, jų apylinkės ir ten gyvenantys žmonės tampa vis panašesni į įsikūrusius ar gimusius megapolyje.

Televizija, radijas, internetas, socialiniai tinklai vis mažiau pripažįsta ir paiso regioninių skirtumų, kurie pasireiškia žmonių kalba, charakteriu, santykiu su aplinka, gamta ir papročiais bei tradicijomis. Pažvelgus iš aukštaičio, žemaičio, suvalkiečio ar dzūko perspektyvos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje dar gana ryškūs tie kolektyviniai skirtumai, tačiau, apgręžus atskaitos tašką į Vilnių ar Kauną, tampa akivaizdu, kad mūsų didmiesčiuose gyvenantieji jau retai kada save tapatina su miesteliais ir kaimais, iš kurių yra kilę. Juo labiau taip yra ir todėl, kad vis daugėja didesniuose miestuose gimusių ir užaugusių Lietuvos piliečių. Jiems kaimietiški sentimentai rūpi menkai ir kartais vis dar yra sukelia tuščią pasipūtimą ("aš – vilnietis arba aš – kaunietis!").

Filosofas Arvydas Šliogeris prieš kelis dešimtmečius, aptardamas Broniaus Radzevičiaus romaną "Priešaušrio vieškeliai", teigė, kad vėlyvojo sovietmečio karta, jėga išplėšta iš gimtųjų vietų, yra praradusi labai daug – savojo buvimo pasaulyje atramą, priežastį ir tikslą, arba, apibendrintai sakant, prasmę. Šiandien ši karta yra sulaukusi garbaus amžiaus arba numirusi. Amžiaus riba, ties kuria Lietuvos didmiesčio žmogus jaučia nostalgiją gimtinei, yra maždaug penkiasdešimt metų.

Būtent šiai, dar atsimenančiai savo kaimietiškas šaknis, žmonių daliai priklauso iš Kapčiamiesčio (Lazdijų rajono miestelio) kilęs dzūkų-lietuvių poetas Juozas Žitkauskas, šiais metais išleidęs savo eilėraščių rinkinį "Dubeltavos išpažintys". Tiems, kurie yra lankęsi Vakarų Dzūkijoje, Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, ir bent kiek artimiau pažinę tenykščių žmonių, ši knyga tikrai yra reto malonumo skaitinys. J.Žitkausko eilėraščių dzūkas – tai pirmiausia veikiantis savąją aplinką žmogus. Jis – ne užsisvajojęs Rytų aukštaitis ar šiurkštus žemaitis. Eilėraščių rinkinyje veikia tokie personažai, kurie pirmenybę teikia pojūčiams, o ne ilgam filosofavimui ar vidinei savirefleksijai. Pastebėdamas aplinkos detales, "Dubeltavų išpažinčių" eilėraščių veikėjas kaupia savyje patyrimą, iš kurio tik vėliau randasi mintis.

Šiame vis labiau vienmačiame ir vienodėjančiame pasaulyje tarme bylojantys poetai yra ta retenybė, kuri skatina alternatyvų mąstymą, pastabumą niuansams.

Nors knyga – išpažintinė, tačiau ji visai kitokia nei Vilniuje gyvenančių ir apie save pasakojančių jaunesnių autorių kūryba. J.Žitkausko "Dubeltavos išpažintys" liudija apie "prarastąjį rojų" ir taip ypač priartėja prie romantinės kūrybos krypties, tačiau nepavirsta saldžiažodžiavimu ar patetika. Aptariamos knygos eilėraščių žmogus savo vaikystėje ir ankstyvojoje jaunystėje nėra patyręs kokių nors laužančių asmenybę įvykių ar psichologinių traumų. Lygiai kaip ir daugelis vilniečių bei nemažai kauniečių, jis tiesiog paliko gimtinę ir išsikėlė gyventi į sostinę. Dažnas klaustų, kas gi taip stebina ir kodėl apie vaikystės vietas reikia kalbėti. Kiekvienas pažįstame tokių žmonių, kurie gyvena ne ten, kur gimė ir užaugo, ir atrodo, kad jie sunkumų nepatiria. Tačiau J.Žitkausko "Dubeltavos išpažintys" atskleidžia, Jono Meko žodžiais kalbant, "geliančią pirmąją atmintį" – tą gimtąją aplinką, kurioje būta saugumo jausmo ir kurioje žmogus darniai sugyveno su gamta, kaimynais ir pačiu savimi.

Eilėraščių autoriui ne veltui prireikia į knygą įtraukti pusę eilėraščių, parašytų ne dzūkiškai, o bendrine lietuvių kalba. Šie "Dubeltavų išpažinčių" posmai yra skaudžiai ir kartu ramiai kalbantys apie prarastį ir atmintį, kuri yra vienintelė išeitis gimtinę palikusiam žmogui. Tikrasis J.Žitkausko knygos dramatizmas yra ne tai, kad į kaimą grįžti gyventi jau nepavyks, o tai, kad laiko slinkimas po truputį trina iš atiminties tai, kas svarbu, brangu ir artima. Nuo pokario lietuvių išeivių ir okupuotoje tėvynėje likusiųjų ir perkeltų į miestus žmonių "Dubeltavų išpažinčių" autorius skiriasi tuo, kad išsiskyrimą su gimtosiomis vietomis pasirinko pats. Taip knygos eilėraščiai virsta atminties liudijimu skaitytojams, tačiau pačiam autoriui tie prisiminimai lyg ir apmiršta tada, kai įgauna meno kūrinio formą.

Tarmiškai Lietuvoje rašo ne vien J.Žitkauskas ir kiti dzūkų poetai, bet ir daugelio kitų mūsų šalies kraštų žmonės. Iš dalies ir nuo jų priklauso tai, koks bus lietuviškųjų regionų likimas. Atrodytų, kam gi ten sostinėje ar Kaune įdomi Utenoje gyvenanti ir tarmiškai rašanti poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė bei daugelis kitų autorių?! O vis dėlto nė vienas kūrybinis veiksmas nėra toks, kuris nepaliktų pėdsakų šalies, regiono, miesto, miestelio, kaimo kultūros istorijoje.

Šiame vis labiau vienmačiame ir vienodėjančiame pasaulyje J.Žitkauskas ir kiti tarme bylojantys poetai yra ta retenybė, kuri skatina alternatyvų mąstymą, pastabumą niuansams, tikrovės atspalviams, kuriuos dažnas mūsų skubėdamas praleidžia ir apie juos nesusimąsto. Kitoks realybės matymas poezijoje ir gyvenime yra neabejotina ir nykstanti vertybė, kuri meno kūrinyje asmeniškumą jungia su tam tikra bendryste ir platesne tapatybine patirtimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomonė

nuomonė portretas
Suomijos valstybė užtikrina socialinio,kultūrinio,ekonominio gyvenimo standartą kiekvienam piliečiui,kur jis begyventų- miestelyje prie poliarinio rato ar sostinėje Helsinkyje. Lietuva,susidaro įspūdis,eina kitu keliu-beveik visa valdžia, ekonomika,kultūra koncentruojama sostinėje Vilniuje,kaip kad Rusijoje beveik viskas koncentruojama sostinėje Maskvoje.

Kaunas

Kaunas portretas
Vau,vau,vau.Nuostabus straipsnis, ISHLIKTI ,zinoma ISHLIKTI,,,,ir rashyti,ir kalbeti tarmishkai ,,tai zmogaus tapatybes{ ateites kartoms} palikimas ,Regionine kalbos tarme tai zmogaus priklausomybe vietovei is kur jis kiles,augo ,iirr gal ishejo .. Likusi ir naudojama kalbos tarme net uzsienyje malonu girdeti ir nuspeti is kokios Lietuvos vietoves to zmogaus pedos; Geras straipsnis ,,,neteko skaityti ,ka nors panashaus..Aciu .,straipsnio AUTORIUI.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

  • Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?
    Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?

    Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet ...

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    5
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    16
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

Daugiau straipsnių