Raudonojo maro medžioklė

Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių svarių įrodymų, kartkartėmis pasigirsta viešojoje erdvėje. Kairieji intelektualai makartizmu linkę įvardyti bet kokį priešiškumą "pažangioms" idėjoms (pvz., skeptišką požiūrį į vegetarizmą).

Šis terminas kilo nuo 1908 m. lapkričio 14 d. gimusio JAV respublikonų senatoriaus iš Viskonsino Josepho Raymondo McCarthy pavardės (mirė 1957 m.).

Tai – viena kontroversiškiausių Šaltojo karo meto asmenybių, kurios veikla dažniausiai vertinama neigiamai. XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje šis senatorius pradėjo intensyvią, bet trumpai trukusią SSRS šnipų ir komunizmo pasekėjų JAV valdžios struktūrose medžioklę, kurią dabar daug kas lygina su Bažnyčios inkvizicija.

Neabejojama ir tuo, kad J.McCarthy bei jo bendražygiai šia veikla siekė grynai asmeninių karjeros tikslų, tačiau sunku pasakyti, kaip būtų pasisukęs Šaltasis karas, jeigu ne stipri paranojos ir raudonojo maro baimės dozė, persmelkusi to meto JAV visuomenę.

Vakarų ir SSRS santykiai ėmė braškėti dar Antrojo pasaulinio karo (1939–1945) metais. Teigiama, jog 1945-aisiais Vakarai buvo paruošę planą "Neįsivaizduojama operacija" ("Operation Unthinkable"), kuriuo turėjo būti pradėti kariniai veiksmai prieš sovietus.

1947 m. kovą tuometis JAV prezidentas Harry S.Trumanas (1884–1972) pasirašė vykdomąjį aktą Nr. 9835, susijusį su valdžios atstovų lojalumu JAV valstybei. Jame buvo skelbiama, kad jokiam federaliniam pareigūnui nedera priklausyti jokiai bendrijai ar judėjimui, kurie pripažinti fašistiniais, komunistiniais ar siekiančiais pakenkti JAV Konstitucijoje užfiksuotai santvarkai.

1949 m. sovietai susprogdino savo pirmąją branduolinę bombą RDS-1. Tais pačiais metais Kinijos komunistai paskelbė apie pergalę pilietiniame kare (baigėsi pilietinis karas ir Graikijoje, tiesa, komunistų pralaimėjimu). 1950-aisiais Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietus. Šie tolimų kraštų įvykiai pasėjo nerimą daugelio to meto amerikiečių namuose, o baimę dar labiau padidino vietiniai įvykiai.

Pačioje XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje JAV sukrėtė Juliuso ir Ethel Rosenbergų teismas. Šie JAV piliečiai buvo apkaltinti šnipinėjimu ir branduolinių technologijų perdavimu sovietams. Už tai jie buvo nuteisti mirties bausme elektros kėdėje (įvykdyta 1953-iųjų birželio 19 d.).

Prieš tai, 1948 m., šnipinėjimu sovietams buvo apkaltintas aukštas valstybės pareigūnas Algeris Hissas (1904–1996). Greitai JAV visuomenėje įsivyravo baimė, jog visur pilna slaptų komunistų, šnipų bei potencialių išdavikų, siekiančių platinti raudonąjį marą.

1950 m. vasarį JAV spaudos dėmesys nukrypo į senatorių J.McCarthy. Vykstant renginiui moterų respublikonių klube Vakarų Virdžinijoje, jis garsiai pareiškė turįs 205 komunistų, dirbančių JAV valstybės departamente, sąrašą. Taip prasidėjo tikra raudonojo maro medžioklė, o J.McCarthy tapo jos simboliu.

Daugybė komitetų, kolegijų, lojalumo priežiūros tarnybų bei privačių agentūrų atliko šimtus tyrimų, susijusių su tikra ar tariama komunistinė veikla viešajame ir privačiame sektoriuje. Šimtai JAV piliečių (daugiausia valstybės įstaigų darbuotojai, pramogų pasaulio atstovai, akademikai bei profsąjungų aktyvistai) buvo apkaltinti priklausymu komunistinėms organizacijoms ar šios ideologijos sklaida bei tapo agresyvių ir ne itin kompetentingų tyrimų bei apklausų aukomis.

Pagrindinis J.McCarthy bei jo bendraminčių veiklos trūkumas buvo nenuoseklumas. Bet kokios įtariamojo pažiūros ar veikla galėjo būti pripažintos komunistinėmis, o jo karjera sunaikinta (grėsė net įkalinimas).

Galima teigti, kad senatorius ir jo pagalbininkai rėmėsi šia demagogijos formule: objektas A kaltina objektą B rasizmu (ar bet kuria kita socialine stigma paremta neapykanta) objekto C atžvilgiu. Kadangi objektas A pirmasis prabilo apie rasinę neapykantą, jis pats yra užsislaptinęs rasistas. Maža to, A ir C susimokė prieš objektą B, siekdami jį diskredituoti.

Tarp demaskuotų "komunistų" buvo daug įžymybių – aktorė Lucille Ball (1911–1989) iš serialo "Aš myliu Liusi" ("I Love Lucy"), vienas žymiausių JAV pianistų ir kompozitorių Leonardas Bernsteinas (1918–1990), dramaturgas Bertholdas Brechtas (1898–1956), beje, persekiotas nacių, Charlie Chaplinas (1889–1977), filmo "Spartakas" ("Spartacus", 1960) scenarijaus autorius Daltonas Trumbo (1905–1976), vienas žymiausių kino režisierių Orsonas Wellesas (1915–1985), Nobelio premijos laureatas rašytojas Paulas Thomas Mannas (1875–1955), taip pat jo sūnus Klausas (1906–1949) bei brolis Heinrichas (1871–1950), amerikietiškos branduolinės bombos tėvas Julius Robertas Oppenheimeris (1904–1967), pats Albertas Einsteinas (1879–1955) ir daugelis kitų.

Bėgant mėnesiams, senatorius vis labiau siautėjo, ir beveik niekas nedrįso stoti su juo į atvirą kovą, mat bijojo būti viešai apkaltintas valstybės išdavyste. Vis dėlto J.McCarthy saulė ėmė leistis. Komunizmo baimę vis labiau temdė pasidygėjimas jo eliminavimo metodais. Vienas aršiausių senatoriaus oponentų buvo televizijos žurnalistas Edwardas Roscoe Murrow (1908–1965), savo laidoje drįsęs viešai užsipulti J.McCarthy.

1954 m. senatorius pasiryžo "ištirti" JAV armiją, tuo pasirašydamas savo karjerai mirties nuosprendį. Jo ir kariuomenės teisininkų akistata, transliuota per televiziją, galutinai sugriovė politiko reputaciją visuomenės akyse. Jis greitai prarado savo galią, sąjungininkus ir įtaką, o 1957 m. mirė nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeltų komplikacijų.

J.McCarthy veikla, retorika ir metodai JAV visuomenės atmintyje yra tapę populizmo, demagogijos ir žmogaus teisių pažeidinėjimo simboliu. Didžiosios dalies senatoriaus užpultų asmenų garbė buvo reabilituota. Vis dėlto viešai žinomi sovietinės žvalgybos metodai, mastai ir komunizmo madingumas tarp Vakarų intelektualų leidžia daryti prielaidą, jog J.McCarthy veikla davė savotiškai pozityvų impulsą Šaltajame kare.


Šiame straipsnyje: makartizmasJAVMcCarthy

NAUJAUSI KOMENTARAI

Alberta A.

Alberta  A. portretas
Susidoroti su senais senais lavonėliais ?

TO U-2

TO U-2 portretas
Tamstele, atsargiau su žodžiais, nes šitą komentarą galima laisvai interpretuoti kaip rimtą, skatinimą susidoroti. Taip, kad prieš pliurpdamas viską gerai apmąstyk, šmaikštuoli, juolab, kad internete ir šiame portale viskas lieka per amžius

U-2

U-2 portretas
"Jis greitai prarado savo galią, sąjungininkus ir įtaką, o 1957 m. mirė nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeltų komplikacijų." Jeigu prie viso sito prideti ysisenejusy smegenu tripery, tai galetu buti istrauka is mazojo Lionios nekrologo. Amen.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kas šiandien taptų prezidentu
    Kas šiandien taptų prezidentu

    Pernai šios dienos Lietuvoje alsavo politiniu karščiu. Beveik iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kas – Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė laimės prezidento rinkimus. ...

    85
  • Singuliariumo link
    Singuliariumo link

    Vienas mėgstamiausių mano režisierių Paulo Sorentino, savo juostose nagrinėjančių paties Dievo įsikišimus į fizinę žmonių realybę, veikėjo žodžiais yra pasakęs, kad tik didžiausiems nelaimėliams ir silpnatikiams yra reikalingi stebukl...

    6
  • Leisimės ant žemės
    Leisimės ant žemės

    Po keleto dienų 300 drąsiausių ir nekantriausių sporto aistruolių užpildys Marijampolės stadiono tribūnas. Rytoj, pirmoji iš sporto čempionatų, į aikštes grįžta Lietuvos futbolo A lyga. Tačiau Vilniaus derbis LFF stadione tarp "...

    2
  • Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase
    Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase

    Išaušo 1963 m. lapkričio 22-osios rytas. Sakoma, kad oras tą dieną Dalase (Teksaso valstija) buvo niūrokas, tačiau nusileidus JAV prezidento Johno Fitzgeraldo (1917–1963) lėktuvui, debesys virš konservatyvumu garsėjančio kra&...

    2
  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

    2
  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    3
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

Daugiau straipsnių