- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal Rusijos federalinių TV kanalų paskelbtą grafiką, šiandien vakare Maskvoje turėtų būti saliutuojama Kaunui. Prieš tai, liepos 13-ąją, tuo pat būdu paminėtas ir Vilniaus "išlaisvinimas" iš vokiškųjų okupantų. Dar laukia Klaipėdos "išvadavimo" diena.
Skirtingai nei Vilniuje, kautynių prieš 75 metus Kaune nebuvo, iš laikinosios sostinės hitlerininkai tąsyk tiesiog tyliai pasitraukė be mūšio. Tačiau Maskvoje vis tiek yra proga švęsti, nes tie saliutai, jokia paslaptis, – "minkštosios" propagandinės galios dalis, tokia kaip ir "nemariojo pulko" eitynės.
Progresyvieji rusų istorikai pripažįsta, jog šis prezidento V.Putino "Didžiosios pergalės" šventimo modelis turi gilią potekstę šiandienai.
Kalbėdamas per "Laisvės" radiją rusų istorikas Borisas Sokolovas prasitarė, jog tas saliutavimas – labiau Rusijos vidaus reikalas ir Lietuvą liečia tik tiek, kad lietuviams Kauno "išvadavimas" – jokia šventė, nes vieną okupantą pakeitė kitas.
"Todėl šiuo saliutu tarsi įtvirtinama tam tikra imperinė atmintis. Tai yra Rusijos valdžiai ir Lietuva, ir Latvija, ir Ukraina, Tadžikistanas ir taip toliau – tik buvusios imperijos pakraščiai, kurie, kaip tikimasi, kada nors grįš į "gimtąjį uostą". To sugrįžimo simbolis ir yra tas saliutas, kuris itin skaudžiai priimamas šiose valstybėse", – kalbėjo B.Sokolovas.
Visuomeninių santykių tyrinėtojas Andrejus Okara jam antrino: "Dabar gyvename tokiu laiku, kai Antrasis pasaulinis karas ar Didysis tėvynės karas, taip pat 1945-ųjų pergalė Rusijoje tapo pilietine religija."
O saliutavimas – naujas viso to ritualas, kurį sugalvojęs politinis technologas lig šiol esą negali atsidžiaugti savo kūrybingumu – juk ir kaimynės suerzintos ne juokais, ir visuomenė ten vėl kiršinama, ir tai tęsis mažiausiai iki kitų metų pavasario.
Kaip skelbia Rusijos TV, saliutavimas pergalės proga truks nuo 2019 m. balandžio iki 2020-ųjų gegužės, nes "sovietinė armija 16-oje nepriklausomų valstybių teritorijoje išvadavo 120 mln. žmonių".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...