Profesionalių vertėjų pasauliui (nebe)reikia?

Kartais žmonės kreivai žiūri į vertėjo profesiją. O kam gi vertėjai apskritai reikalingi, jei yra visagalis "Google Translate"? Mašininio vertimo vertyklėmis pasikliaujama ne tik kasdieninėse situacijose, pavyzdžiui, kai nesupranti vieno ar kito žodžio ar net viso sakinio vaiko lovelės surinkimo ar išmanaus įrenginio instrukcijoje. Akimirksniu gaunamas teksto vertimas kartais ir profesionalui nesukelia abejonių, ypač jei tekstas fragmentuotas, sakiniai paprasti, o terminų nėra arba jie nesudėtingi.

Pažangios neuronų tinklais grįstos ar hibridiškai veikiančios vertyklės tikrai gali pasiūlyti pakankamai kokybišką vertimą plačiai pasaulyje vartojamų, struktūriškai panašių kalbų poroms, kurioms mašininio vertimo tyrėjai, ekspertai ir specialistai skiria daugiausiai dėmesio. Tai anglų, prancūzų ar ispanų.

Nustatyta, kad laisvai prieinamos mašininio vertimo vertyklės įvairius šių kalbų porų tekstus gali išversti 70–80 proc. tikslumu. To paties, deja, nepasakysi apie lietuvių kalbą.

Mokslo pažanga lenkia kalbą

Lietuvių kalba pagal kalbos vartotojų skaičių yra sąrašo pabaigoje. Tai struktūriškai ir morfologiškai turtinga, bet kartu ir sudėtinga kalba. Tuo nepamiršta pasididžiuoti dažnas lietuvis. Tačiau kalbos kokybė menkai kam rūpi, gal tik Lietuvių kalbos komisijai, kurią neretai ne vienas plūsta viešai.

Drįsčiau sakyti, kad lietuvių mokslo kalba skursta ir degraduoja. Mokslininkai savo tyrimus publikuoja beveik tik angliškai. Dažnas užsienio mokslo žurnalas reikalauja net ir lietuviškas pavardes ir vardus rašyti be lietuviškų diakritinių ženklų.

O štai lietuviški mokslo žurnalai vis dažniau atsisako ir lietuviškų mokslo straipsnių santraukų. Sudėtinga, dažnai ir neįmanoma tvarkingai ir gražiai sudėlioti lietuvišką mokslinį tekstą.

Didžiausia problema – terminai, kurių normintų ir aprobuotų labai trūksta. Mokslo pažanga skuba šuoliais, tad ar kam rūpi vienas ar kitas terminas, kai gal jo nelabai ir reikia. Ką jau ten kalbėti apie sakinio rišlumą ar stiliaus vientisumą. Tad jei lietuvių kalba sunkiai paklūsta mums, ką galima pasakyti apie mašininį vertimą?

Ypatinga situacija

Ne vieno mokslinio tyrimo su įvairių žanrų ir stilių tekstais rezultatai visai nedžiuginantys. Nors iš lietuvių kalbos į anglų kalbą mašininio vertimo vertyklėmis išverstų tekstų kokybė kiek geresnė, atvirkštinio vertimo – iš anglų kalbos į lietuvių kalbą – procese vertyklės sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. teisingų sakinių, ir tai, kai tekstas yra sąlyginai nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Jei tereikia pasiklausti kelio ar nusipirkti bilietą, mašininis vertimas pagelbės akimirksniu.

Paimkime anglišką mechanikos, elektrotechnikos ar fizikos tekstą ir pabandykime jį išversti mašininio vertimo vertykle į lietuvių kalbą. Bus ne juokinga, o graudu.

Bet paimkime anglišką mechanikos, elektrotechnikos ar fizikos tekstą ir pabandykime jį išversti mašininio vertimo vertykle į lietuvių kalbą. Bus ne juokinga, o graudu.

Gautas rezultatas vertėjo net ant kelio užvesti negalės. Tad apie pažangių vertyklių pagalbą vertėjams ar vertėjų pakeitimą mašinomis kalbėti nė neverta. Štai ir prakaituoja, stengiasi vertėjai, tampa visų sričių ir mokslų specialistais, nes turi išmanyti ir elektros grandines, mechaninių sistemų vibromonitoringą, metalo pjovimo ir lenkimo ypatumus ir kitas subtilybes.

Neseniai atliktame tyrime (tyrėjos prof. Ramunė Kasperavičienė, lekt. Jurgita Motiejūnienė ir doc. Irena Patašienė) naudojant Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) mokslininkų sukurtą akių žvilgsnio sekimo programinę įrangą nustatyta, kad respondentai neuronų tinklais grįsta mašininio vertimo vertykle išverstą tekstą iš anglų į lietuvių kalbą vertino kaip suprantamą, tačiau viešai neskelbtiną.

Respondentų žvilgsnio sekimo eksperimento metu nustatyta, kad mašininio vertimo klaidos reikalavo ženkliai daugiau kognityvinių pastangų ir laiko, siekiant suprasti teksto reikšmę, nors tyrimui naudotas naujienos žanro, t.y., populiariai ir nesudėtingai originalo kalba parašytas, tekstas. Taigi mašininis vertimas toli gražu ne sprendimas, jei reikia versti tekstus į lietuvių kalbą.

Mašina prieš žmogų

Vertėjo kompetencijai įgyti reikia nemažai laiko ir pastangų. Reikia ne tik puikiai ir giliai išmanyti darbines kalbas, suvokti kultūrinius skirtumus ir niuansus, įgyti vertimo technologijų ir projektų valdymo įgūdžių, vertimo technikų ir strategijų žinių, t. y., turėti ir išlaikyti didelį žinių bagažą, bet ir nuolat sekti įvykius pasaulyje, plėsti bendrąjį suvokimą, daug skaityti ir būti atviru naujovėms bei kritikai.

Profesionalūs vertėjai darbo turi daug. Net ir visą pasaulį sukrėtusios pandemijos ir karantino metu Lietuvos vertėjai raštu didelių prastovų ir nuostolių nepatyrė, o tie, kurie pajuto neigiamą karantino poveikį profesinėje veikloje, atsigauna ir žino, kad profesionalūs vertėjai darbo turės visada.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytoja

Skaitytoja portretas
Pritariu gerb. Ramunei. Kokia bebūtų profesija, pradedant batsiuviu, kaminkrėčiu ir t. t.. profesionalą nuo diletanto visada atskirsi. Be to, universitetinis išsilavinimas dar nei vieno nepagadino. Ir su vertimu tas pats, vieną kartą pigiai išvertęs dokumentą, instrukciją, dėl kurios paskui teks net teismų slenksčius minti arba paploninti piniginę ar prarasti gerą įmonės reputaciją, daugiau nebenorėsi "pigiai ir greitai", o ieškosi tikrų, profesionalių vertėjų.

Paistalai

Paistalai portretas
Profesionalūs vertėjai darbo turės visada? Nieko panašaus! Šiais visuotinės nekokybės laikais darbo turi ir turės tik pigiausi vertėjai, nes mokėti už vertimo kokybę užsakovai nepageidauja. O pigių vertėjų vertimai - tas pats mašininis vertimas, tik paredaguotas paskubomis.

Deja

Deja portretas
Na, o straipsnio pabaigoje verta paminėti, kad Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis vertėjai raštu Lietuvai nereikalingi, nes patenka į nepopuliariausių ir prasčiausiai apmokamų profesijų dešimtuką. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie teksto redaktorius. Lietuvos skaitytojai labiau mėgsta ne rišlų tekstą, o nemokamą mašininio vertimo mišrainę.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Trijų jūrų iniciatyva turi būti drąsesnė ir didesnė
    Trijų jūrų iniciatyva turi būti drąsesnė ir didesnė

    Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spal...

  • Įstrigus tarp pozos ir pozicijos
    Įstrigus tarp pozos ir pozicijos

    Jau ir pats Prezidentas su visa antrąja puse patyrė, ką reiškia ištinusių galvų minios egzekucija feisbuke, kai teiginį koks nors interneto imbecilas apverčia aukštyn kojomis, suteikdamas jam visiškai priešingą reik&s...

    5
  • Damos, riteriai ir stasės
    Damos, riteriai ir stasės

    Taip, savaitė nemaloni. Iš pradžių šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė savo pranešimu konferencijoje "Lietuvos Davosas" pakišo degtuką po itin greit įsiliepsnojančiomis pliauskomis – švietimo, lygi...

    3
  • Kas yra ir nėra valstybė?
    Kas yra ir nėra valstybė?

    Iš dviejų tūkstantmečių praeities mus pasiekiantys vaizdiniai ir rašytiniai šaltiniai piešia senovės graikų miestą-polį kaip idealią valstybę, kurioje tikrai gera, saugu ir patikima gyventi. Vis dėlto neatmestina galimyb...

    5
  • Nuo Honolulu iki Paryžiaus
    Nuo Honolulu iki Paryžiaus

    Valstybės istorija – tarsi žmogaus gyvenimo atspindys. Kartais, gimus naujai valstybei, jos teisės egzistuoti nepripažįsta nei seneliai, nei dėdės, nei tetos (Taivano atvejis). Kartais valstybė ima augti, stiprėti, tobulėti ir vystytis, jai vis...

    3
  • Baigsis neprasidėjęs?
    Baigsis neprasidėjęs?

    Eurolygos sezonas dar neprasidėjo, o grėsmė turnyrui jau daugiau nei reali. Kad ir ką kalbėtų bei planuotų įtakingi krepšinio veikėjai, šiuo metu pasaulio sportas paklūsta visai kitokiems įsakymams. ...

    4
  • Cinikų paradas
    Cinikų paradas

    Rusų literatūros klasikas grafas L. Tolstojus, garsėjęs nevaldomu didžiūno šėlsmu, tik perkopęs į antrąją amžiaus pusę ir susizgribęs, kad už visą padarytą blogį galiausiai teks atsakyti, nurimo ir atsigręžė dievop, bet vis tiek neg...

    6
  • Abejingieji ar vatnikai?
    Abejingieji ar vatnikai?

    Naują savaitę pradėjome nuo Lietuvos gyventojų nuomonės apie valdžios reakciją į įvykius Baltarusijoje tyrimo rezultatų paviešinimo. Suskubta džiaugtis: dauguma (38,5 proc.) agentūros BNS užsakymu atliktos apklausos respondentų palaiko Lie...

    4
  • Kodėl nesiseka?
    Kodėl nesiseka?

    Akcizo iš alkoholio į šalies biudžetą per šių metų mėnesius pritekėjo 7,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką. Už spiritinius gėrimus pagausėjimas siekia net 8,4 proc. ...

    1
  • Ne piniguose laimė
    Ne piniguose laimė

    Šį legendinį posakį dar kartą patvirtino WEF (Pasaulinio Ekonomikos forumo) atliktas tyrimas. Tyrėjai įvertino 38 labiausiai išsivysčiusių šalių vaikų gerovės rodiklius. ...

    8
Daugiau straipsnių