Prizas politiniams priešams

Mokslininkai mano, kad Nelsonas Rolihlahla Mandela (1918–2013) nelaisvėje praleido net 27 metus. Teigiama, kad didžioji dalis šios bausmės (18 metų) prabėgo liūdnai pagarsėjusioje Robeno saloje, kurią šiandien saugo ir garbina UNESCO.

1982 m. kovo 31 d. jis buvo perkeltas į Polsmoro įkalinimo įstaigą, o 1988 m. gruodžio 7 d. (ar 9 d.) – į vadinamąjį Victoro Versterio kalėjimą – privačių namų kompleksą, naudotą menką grėsmę keliantiems politiniams kaliniams laikyti.

Paskutiniais savo įkalinimo metais Nelsonas itin dažnai susitikdavo pabendrauti su Pietų Afrikos apartheido režimo atstovais. Šiuose pokalbiuose neretai iškildavo ne tik N.R.Mandelos paleidimo į laisvę, bet ir Pietų Afrikos Respublikos politinės ateities klausimai, mat tuo metu žymusis kalinys jau buvo tapęs mitologiniu personažu, garbinamu tiek Afrikoje, tiek kituose žemynuose.

Tarptautinis, politinis, diplomatinis ir ekonominis spaudimas apartheido režimui buvo prasidėjęs dar iki 1963 m. spalio 9 d. – 1964 m. birželio 12 d. teismo, tačiau po N.R.Mandelos įkalinimo priešiškumas rasinės segregacijos politikai tik dar labiau išaugo, o jam išreikšti naudotos įvairaus pobūdžio priemonės (nuo žmogžudysčių ir teroro aktų iki taikaus protesto).

1966 m. rugsėjo 6 d. buvo nužudytas Hendrikas Frenschas Verwoerdas (1901–1966). Šis Pietų Afrikos ministras pirmininkas iki šiol yra vertinamas itin kontroversiškai, mat daug prisidėjo prie praktinio ir teorinio apartheido santvarkos įtvirtinimo, o valdydamas šalį nevengė autoritarinio pobūdžio metodų.

1976 m. birželio 16 d. Soveto mieste juodaodžiams moksleiviams pradėjus protesto akciją, vėl buvo pralietas kraujas, nes jėgos struktūrų atstovai atidengė ugnį. XX a. 9-ame dešimtmetyje viena svarbiausių kovos su apartheidu jėgų tapo Jungtinis demokratinis frontas (United Democratic Front). Šita skirtingų rasių ir socialinių sluoksnių žmones vienijanti organizacija pasirinko taikaus protesto kelią.

Laikui bėgant, JAV ir Vakaruose apartheido kritika tapo tokiu pat madingu gero tono ženklu, kokiu mūsų dienomis yra kova su klimato kaita ar karas su "netikromis naujienomis" (fake news).

Skirtingai nei Sovietų Sąjunga, Pietų Afrikos apartheido režimas neturėjo nei rimtų imperialistinių ambicijų, nei šimtmečių patirtį sukaupusios slaptosios politinės policijos, nei daugumai patrauklios idėjos, nei galingos lobistų ir naudingųjų idiotų armijos, galinčios stumti autoritarinio pobūdžio santvarką kitiems pro visus galus.

Itin didelį priešiškumą Pietų Afrikos rasinės segregacijos politikai rodė pramogų pasaulio įžymybės, tad nesunku nuspėti, jog, tvyrant išoriniam spaudimui bei vidiniam chaosui, apartheido režimo pamatai ėmė braškėti.

Pirmosios politinio pavasario kregždės į Pietų Afriką atskrido prezidento pareigas einant Pieteriui Willemui Bothai (1916–2006). Nors šis politikas vis dar griežtai laikėsi rasinės segregacijos krypties, jo dėka buvo padaryti pirmieji paviršutiniški pokyčiai (pavyzdžiui, legalizuotos skirtingų rasių atstovų santuokos ir užmegzti kontaktai su žymiuoju kaliniu N.R.Mandela).

1989 m. P.W.Bothai iškilo rimtų sveikatos problemų ir dar tų pačių metų vasarį jis pasitraukė iš Nacionalinės partijos lyderio pareigų, o 1989 m. rugpjūtį prezidento poste jį pakeitė Frederikas Willemas de Klerkas (1936). Atėjus į valdžią šiam politikui, apartheido režimo ir N.R.Mandelos pasimatymai tapo dar dažnesni, o pokalbiai – turiningesni, ir 1990 m. vasario 11 d. jis iškilmingai ir prašmatniai buvo paleistas į laisvę.

Tuo metu tiek vakariečių, tiek vietinių juodaodžių akyse N.R.Mandela jau buvo tapęs kone gyvu dievu, kurio išėjimas iš kalėjimo daug kam simbolizavo naujo etapo Pietų Afrikos istorijoje pradžią.

Prasidėjus deryboms dėl Pietų Afrikos ateities, N.R.Mandela su savo bendražygiais ėmė reikalauti mažoritarinės rinkimų sistemos, kuri leistų gyventojų daugumą sudarantiems juodaodžiams dominuoti politikoje.

Savo ruožtu F.W. de Klerko atstovaujama baltųjų mažuma taip pat nenorėjo nusileisti, tad po šypsenomis ir mandagiais spaudoje deklaruojamais lozungais paslėptos derybos buvo išties sunkios, o įvairūs išoriniai veiksniai jas ne kartą buvo privedę ties žlugimo riba.

Dar 1989 m. rudenį Pietų Afrikos spaudoje apsireiškė žmogus Dirko Coetzees (1945–2013) pavarde. Šis veikėjas prieš apartheidą pasisakantiems leidiniams tvirtino ne vienerius metus vadovavęs specialiam policijos padaliniui, kuris režimo užsakymu eliminuodavo kritikus. 1992 m. Pietų Afrikos policija šitą istoriją išspausdinusius laikraščius padavė į teismą, kurį sėkmingai pralaimėjo.

Beveik tuo pat metu F.W. de Klerkui teko susidurti su baltųjų ekstremistų spaudimu. Buvo reikalaujama referendumo, kuris atsakytų, ar Pietų Afrikos baltieji pritaria naujai F.W. de Klerko politikai. 1992 m. kovo 17 d. vykusio balsavimo metu didžioji dalis baltųjų atsakė "taip".

Tų pačių metų birželio 17 d. zulų aktyvistai atėjo į Afrikos nacionalinio kongreso pasekėjų gyvenvietę Boipatonge ir nužudė 45 žmones, mat vykstant deryboms prasidėjo keistas konfliktas tarp zulų partijos ir N.R.Mandelos vadovaujamo Afrikos nacionalinio kongreso. Vėliau, rugsėjo 7 d., Bišo mieste įvyko dar vienos žudynės, kurias šį kartą įvykdė valdančiojo režimo atstovai.

Nepaisant vis iškylančių kliūčių, grasinančių sužlugdyti tiek derybas, tiek sudirginti prie pilietinio karo ribos stovinčią šalį, N.R.Mandelos ir F.W. de Klerko atstovaujamoms jėgoms pavyko pasiekti kompromisą. 1993 m. gruodžio 10 d. šios pastangos buvo įvertintos bendra Nobelio taikos premija.

Daug kas tokį sprendimą tuo metu vertino kontroversiškai, mat buvo tikima, kad premijos nusipelnė vien N.R.Mandela. Taip pat aiškinta, jog F.W. de Klerkas buvo kilęs iš apartheido baltųjų elito sluoksnio ir pats jaunystėje palaikė rasinės segregacijos politiką.

Sakoma, kad N.R.Mandela nebuvo patenkintas šiuo Nobelio teikėjų sprendimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to manyčiau

to manyčiau portretas
Greičiau jau V. Landsbergiui ir Braziui, arba Gorbiui ir Pučistams :)

manyčiau

manyčiau portretas
Pagal šią logiką, Nobelio taikos premiją turėjo būti padalinta ir ponui V.Lansdbergiui su M.Gorbačiovu?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Žvirbliai rankoje
    Žvirbliai rankoje

    Kurortinė Malta – 14, nykštukinis Gibraltaras – 12, atšiauriosios Farerų salos – 10, mikroskopinis San Marinas – 8, o Lietuva – vos 6. Tai ne "Eurovizijos" balų pasiskirstymas populiariame dainų konkurs...

    1
  • „Tour de France“ prasideda
    „Tour de France“ prasideda

    Legenda byloja, jog Trečiojo reicho invazija į vakarines žemes prasidėjo 1940 m. gegužės 10 d. 5 val. 35 min. Tuo metu sklandė kalbos, kad britų ekspedicinio korpuso remiama Prancūzijos armija yra galingiausia pasaulyje, tad naujo, sandoriu su sovieta...

    7
  • Kokios bus koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai?
    Kokios bus koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai?

    Daugiau nei 2000 mirusiųjų, beveik 80 tūkstančių užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos,...

  • Žiniasklaidos patikimumui apsaugoti reikia naujų priemonių
    Žiniasklaidos patikimumui apsaugoti reikia naujų priemonių

    Miuncheno saugumo konferencija – bauginama vieta pristatyti naują idėją. Jos dalyviai – vieni svarbiausių ir labiausiai išmanančių žmonių pasaulyje. Atkreipti jų dėmesį sunku, sulaukti jų pritarimo – dar sunkiau. Kita vertu...

    1
  • Baubo kodas – 8.00
    Baubo kodas – 8.00

    Kad ir kiek vargtume aiškindamiesi, kur slypi sėkmingo mokymosi paslaptis, apsukę ratą prieisime senas tiesas. ...

  • Totalus bankrotas
    Totalus bankrotas

    Bankrutuoja Amerikos skautai. Organizacija, kuriai daugiau nei 100 metų, atsidūrė ties finansinio ir, baisiausia, moralinio kracho riba. ...

    9
  • Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta
    Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta

    Periodiškai skelbiami tarptautinių tyrimų rezultatai nedžiugina – pagal matematinius gebėjimus Lietuvos moksleiviai vargiai siekia vidurkį, o mūsų valstybė užima 32–37 poziciją iš 79 tyrime dalyvaujančių šalių. Įp...

    6
  • Covid-19 pas mus
    Covid-19 pas mus

    Koronaviruso, kurį mokslininkai pakrikštijo Covid-19, jei jis iki mūsų ir neatklys, pasekmes bet kokiu atveju ilgai jausime. Kodėl trūksta medicininių kaukių? Todėl, kad jų gamyba seniai perkelta į Kiniją, nes čia neapsimoka. Dabar kinams pa...

    1
  • Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?
    Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?

    Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir ...

    3
  • Politika – it „Maisto bankas“
    Politika – it „Maisto bankas“

    Pašalpų dalijimo ir apsimestinės atjautos politiką, taip išsikerojusią Lietuvoje, jau vainikuoja nauji-seni socialiniai portretai. Štai pagiringa boba socialiniame būste ant palangės kūrena laužą ir šildosi "sosiską&q...

    13
Daugiau straipsnių