Quantcast

Privalomoji stiprybė

Vis susimąstau, kaip nuo mažų dienų, it įprotis dukart per dieną valytis dantis, mums brukama privalomoji stiprybė. Noras siekti geriausio rezultato, net jei pats procesas įsiėdė iki negalėjimo, dažnai pateikiamas kaip alternatyvų neturintis gyvenimo būdas. Sako, formuojantis tvirtą charakterį ir atsakomybės jausmą.

Gal tame ir yra krislas tiesos. Jei vaikui leisi daryti vien tai, ką šis nori, vargu ar pats pasirinks valgyti brokolius ir groti violončele. Kita vertus, perlenkus lazdą, meškos paslauga padaroma visam gyvenimui. Tuomet matome stiprius, daug nuveikusius žmones, kurie, likę vieni, rauda į pagalvę. O jei dar gyvenimas it smėlis ima nekontroliuojamai byrėti pro pirštus, kartais griebiamasi kraštutinumų.

Gerai pamenu paauglystėje skaitytą straipsnį apie anoreksiją. Jame buvo užsiminta, kad dažniausiai šis valgymo sutrikimas ištinka į perfekcionizmą linkusias pirmūnes. Logiška – juk jei nori, kad ideali būtų pažymių knygelė, tari "sudie" linksmybėms ir kali. Nori numesti keletą kilogramų – atsisveikini su maistu. Nes perfekcionizmui būdinga filosofija "viskas arba nieko". Štai ir per 2008-ųjų finansų krizę nemaža dalis nusižudžiusiųjų buvo tie, ant kurių pečių gulėjo atsakomybė už kitus bei didžiuliai finansiniai įsipareigojimai. Paradoksalu, kad kartą jau turėję namą priemiestyje ar vadovo statusą, jo netekusieji pasirinko ne viską atgauti vėl, o liūdnesnę išeitį. Ir tai ne vienintelės bėdos, kylančios tiems, kuriuos dažnai matome kaip pavyzdį.

Džiugu, kad šiandien vis daugiau garsių žmonių prabyla apie savo sunkumus – ar tai būtų depresija, ar nekontroliuojamas polinkis stresą malšinti svaigalais. Štai neseniai skaičiau interviu su aktoriumi Mariumi Repšiu, atvirai prabilusiu apie savo bipolinį sutrikimą – šiurpuliukai oda bėgiojo, suvokiant, kiek jam teko patirti. Tačiau tokių narsuolių vis dar mažuma.

Perlenkus lazdą, meškos paslauga padaroma visam gyvenimui. Tuomet matome stiprius, daug nuveikusius žmones, kurie, likę vieni, rauda į pagalvę.

Pamenu, kaip kartą sukrėtė nuoširdus pokalbis su vienu vyru, tam tikruose sluoksniuose žinomu ne mažiau už minėtąjį aktorių. Jo gyvenimas jau ne vienus metus primena žiurkėno, nuolatos bėgančio rate, egzistavimą. Nesibaigiantys susitikimai, darbai, įsipareigojimai smegenis užkaitina tiek, kad kas vakarą reikia gesinti viskiu – kitaip neužmiega. "Jei tau šitaip blogai, tai trenk viską velniop ir važiuok porai mėnesių į kokią sodybą. Pailsėsi, išsimiegosi. Visų pinigų pasaulyje vis tiek neuždirbsi. Supras kolegos, ne idiotai juk", – bandžiau patarti. O jis atsakė paprastai: "O tu bent įsivaizduoji, kiek žmonių to tik ir laukia? Ir kaip jie apsidžiaugs?" Tąkart norėjosi šokt ginčytis, bet logikos čia yra. Ir nemažai.

Kai kažkas nepavyksta ir taip silpnam bei nesėkmėmis besiskundžiančiam asmeniui, tarsi įprasta jį užjausti – skriaudžia vis vargšiuką žiaurus gyvenimas. Bet tuo pat metu daugeliui juokinga matyti, kaip suklumpa garsenybė, kulniuku užkabinusi raudoną kilimą. Kaip bankrutuoja tas, kuris anksčiau vaikščiojo pasitempęs su vardiniu kostiumu. Kaip spintoje nuo savų atžalų pasislėpusi rauda ta, kurią visi laikė tobula mama. Todėl sėkmingo žmogaus fasadą taip ir stengiamasi išlaikyti įsikibus kruvinais nagais.

O neprarasti jo stengiamasi įvairiai. Stojant po ilgos darbo dienos prie viryklės, užuot ištiesus kojas ir užsakius kiniško maisto į namus. Būnant aplinkiniams tvirto vyro-ąžuolo pavyzdžiu, kai iš tikrųjų norėtųsi po ąžuolu susiriesti į kamuoliuką ir gerai išsiverkti. Darbe vis sprendžiant kitų sukeltą betvarkę, užuot galų gale pasakius: "Ne mano bėdos."

Yra toks angliškas posakis "To cut someone some slack", kurio reikšmė – pernelyg neteisti žmogaus, nes jam dėl vienų ar kitų priežasčių ir taip sunku. Kartais tik mums patiems geriausiai žinoti, kada verčiau neverkšlenus įsispirti sau į užpakalį, o kada jau tampame patys sau bjaurybe, spardančia gulintį. Jei jaučiame, kad variantas pastarasis, gal vertėtų nustoti save teisti? Piktdžiugaujančių atsiras visuomet – na, ir vėliavą jiems į rankas. O asmeniniai pasiekimai bei gebėjimas būti vienoje ar kitoje srityje geriausiam – sveikintina. Jei tik nekainuoja daugiau negu Ikarui noras skraidyti. Nes vis tik geriausia vieta nepalaužiamiems superherojams – komiksų knygelės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vyriškis

Vyriškis portretas
Labai įdomios, reikalingos ir tikslios mintys. Ačiū autorei.

tustybiu

tustybiu portretas
tustybe ir jokio originalumo.

Anonimas

Anonimas portretas
Nuo angliškų žurnalų nurašo, ne originalios mintys.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    7
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių