Quantcast

Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pakto metines. Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas į įtakos sferas pasidalyti Rytų ir Vidurio Europą pasmerkė Baltijos valstybes keliems dešimtmečiams pražūtingos ir brutalios okupacijos. Tai suvienijo tris šalis, kurių likimas buvo vienodas dėl sovietų okupacijos, bet daugiau jos turėjo nedaug bendrų dalykų.

Tai įkvepia ir šiandien: Honkongo prodemokratiški protestuotojai minėdami Baltijos kelio metines šį penktadienį planuoja savo gyvąją grandinę. Bet ta akcija turėjo ir kitokį efektą.

1989-aisiais aš gyvenau Prahoje. Lenkijoje, Vengrijoje ir net Sovietų Sąjungoje pasaulis vertėsi aukštyn kojomis: atsirado žodžio laisvė, vyko masinės demonstracijos, buvo rengiami sąžiningi rinkimai ir ardomas komunistinis galios ir turto monopolis. Tačiau tuometinėje Čekoslovakijoje 1968 metų sovietų vadovaujama invazija buvo įšaldžiusi politinį gyvenimą, o visur esanti kerštinga slaptoji policija užtikrino, kad niekas nepasikeistų.

Rugpjūčio 23-ąją lankiau draugus. „BBC News“ skelbiamos naujienos iš Baltijos kelio prikaustė mūsų dėmesį. Baltijos šalių reikalai man buvo pažįstami. Žinojau apie keletą likusių ambasadų užsienio šalių sostinėse, išsaugojusių de jure statusą valstybėms, kurios, regis, išnyko iš žemėlapio. Žinojau apie masinius trėmimus valdant sovietams, žydų ir kitų asmenų naikinimą per daug trumpesnę nacių okupaciją, nacionalinės kultūros naikinimą ir lėtą genocidą, kurį lėmė diskriminacinė būsto politika, pagal kurią pirmenybė būdavo teikiama atvykėliams iš Sovietų Sąjungos, o ne vietiniams.

Taip pat žinojau ir apie stebinantį opozicijos bei nepriklausomybės nuotaikų atgimimą pastaraisiais metais. Tada net už senų ikikarinių nacionalinių vėliavų saugojimą grėsdavo gyvenimą griaunančios bausmės. O per televiziją buvo rodomi Estijos mėlynai–juodai–baltomis, Latvijos raudonai–baltai–raudonomis ir Lietuvos geltonai–žaliai–raudonomis vėliavomis be baimės mojuojantys palei kelią stovintys žmonės.

Mano draugų mintys buvo kažkur kitur. „Jie tokie gražūs ir tokie drąsūs“, – sakė Marta. Ji ir pati buvo gana drąsi, nes rizikavo savo darbo vieta rinkdama parašus už opozicijos peticiją „Nekolik vet“ („Keli sakiniai“). Būti mano – pavojingo užsienio korespondento – draugu irgi buvo drąsu. Jų jaunų dukterų galimybės gauti išsilavinimą galėjo būti amžiams sužlugdytos vienu biurokratų rašiklio brūkštelėjimu. Taip pat galėjo nutikti ir dėl džiazo grupės, kurioje neoficialiai grojo Martos vyras Ondrejus.

Tačiau piktybiškos Čekoslovakijos valdžios represijos turėjo ribas. Net pačiame Stalino eros įkarštyje ji nevykdė masinių represijų, kokios vyko į rytus nuo sienos. Jūsų vaikų išsilavinimas galėjo nukentėti, bet jie nebūtų buvę iš jūsų atimti. Jus galėjo sumušti, bet mirtinų atvejų pasitaikydavo retai. Filosofo Jano Patočkos, mirusio per tardymą 1977-aisiais, atvejis buvo siaubingas, nes buvo labai neįprastas.

Tuo metu rezistencija Baltijos šalyse ar kitose sovietų okupuotose valstybėse turėjo būti drąsesnė.

O dėl to čekams buvo gėda. 1989-ųjų revoliucijos turėjo daug priežasčių: nepasitenkinimas atsilikimu, biurokratija ir izoliacija, panieka atgyvenusiems Kremliaus įdiegtiems režimams, pasipiktinimas praeities nusikaltimais ir dar daugybė dalykų. Tačiau čekų atveju veikė kitas faktorius. Šaliai, kuri kažkada buvo labiausiai išsilavinusi, demokratiška ir industrializuota Vidurio Europos dalis, buvo gėda būti tose pačiose gretose su mažiau išsivysčiusiomis Envero Hoxha Albanija ir Nicolae Ceausescu Rumunija. Čekai ir slovakai to nepakentė. Tad jie ėjo Baltijos keliu – taku, kurį nutiesė trys nedidelės ir drąsios šalys, pasiekusios tikslą pirmos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
  • Išaugti vardai
    Išaugti vardai

    Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...

    4
Daugiau straipsnių