Prakeiksmai ir palaimos

Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais išties sunku tam paprieštarauti. Dargi pasitaiko tokių, kuriems užkliūva viešinamos nelaimės, na, tiksliau, įvairūs pagalbos prašymai. Piktieji skeptikai prikergia patekusiems bėdon įvairiausių pravardžių: nuo lupikautojų iki šunofilų (turėdami galvoje tuos, kurie renka maistą kažkieno konteinerin išmestiems keturkojams). Pamatę svetimą skausmą, jie skuba nusiplauti rankas, tarsi netyčiomis prilietę drėgną sugedusio maisto likutį virtuvės kriauklėje. Užsidengia akis, ausis ir burnas, kaip tos trys išmintingosios beždžionėlės. Ne taip ir lengva nuspręsti, kiek toks elgesys išmintingas.

Greičiausiai retam naujiena: psichologai jau nebesiginčija dėl to, kad viena nerimo ar nuotaikos sutrikimų priežasčių – socialinės medijos. Visai logiška – nuolatos jose matydamas pažįstamų nuotraukas su pinakoladomis po palme ar sužadėtuvėmis prie Eifelio bokšto imi manyti, jog pats gyveni pilkai ir nevykusiai. Bet yra ir kitas aspektas, atrodo, vis dar nepelnytai pamirštamas. Didžiulis žinių srautas apie aplink vykstančias negandas jautresniam žmogui nupaišo žiauraus, neteisingo ir liūdno pasaulio paveikslą. Bet ne tik tai. Poetas Davidas Jonesas yra rašęs, kad gebėjimas išgyventi viską stipriai yra ir palaima, ir prakeiksmas (It is both a blessing / And a curse / To feel everything / So very deeply angl.). Ne pyragai šiandien tiems, kuriems skauda ne vien tik tada, kai iš kojos spardoma galva – jų.

Turbūt bet kuriam, dar galutinai nesupuvusiam morališkai, vienas nemalonesnių jausmų yra žinojimas, kad galėjai padėti kitam, bet nepadėjai. Kadaise buvo laikai, kai tos pagalbos paprašyti reikėjo beldžiantis į duris. O štai dabar pakanka atsidaryti naršyklę ir kraupsti: dėl smagumo sužaloti gyvūnai, niekam nereikalingi senoliai, gyvenimo nuskriausti vaikai ar milijonas kitas barelių naftos, kartkartėmis išsiliejančių į vandenyną. Supranti, jog nei gyvenimo, nei jo santaupų nepakaktų visiškai šių problemų išspręsti. Gali nuo ryto iki vakaro pasirašinėti peticijas, aukoti visus uždirbamus pinigus šuniukų ir kačiukų gerovei ar savanoriauti gydydamas Afrikos vaikus, bet jei tą darysi vienas, pastangos tebus lašas teršalų nuspalvintoje jūroje.

Gali nuo ryto iki vakaro pasirašinėti peticijas, aukoti visus uždirbamus pinigus šuniukų ir kačiukų gerovei ar savanoriauti gydydamas Afrikos vaikus, bet jei tą darysi vienas, pastangos tebus lašas teršalų nuspalvintoje jūroje.

Dėl to kai kas ir pasirenka eiti lengvesniu keliu ir nesikišti, jei kiškis svetimas. Vis tiek jie vieni nieko nepakeis, kam vargintis? Žiauri tiesa, bet kai kur moterys vis dar mokomos šaukti "Gaisras!", jeigu jas prievartauja. Taip aplinkiniai, pamanę, kad ugnis gali pasiglemžti jų brangų asmeninį turtą, į pagalbą atskubės greičiau. Bent jau man baugoka gyventi tokioje visuomenėje. O jums?

Žinoma, galima kritikuoti feisbuko puslapius, kuriuos šiandien turi kone kiekvienas globa bei parama užsiimantis fondas. Tačiau ar verta pykti ant to, kas tiesiog atspindi realybę? Ar tai ne tas pats, kaip trankyti veidrodį dėl to, kad veidas jame kreivas? Galima guostis, kad bent pats esi padorus žmogus, nusenusių senelių iš namų neišvaręs ar vaikus auginantis be grūmojimo girtu kumščiu, tad neprivalai klausytis tavęs neliečiančių verkšlenimų. Na taip, pradėti nuo savęs visuomet pirmas ir labai svarbus žingsnis. Tik vargu, ar jo pakanka pasaulyje, kuriame gyvename šiandien. Ypač, jeigu norisi, kad šis būtų gražus ne vien užtrenkus namų duris iš vidaus.

Jei nebūtų skriaudėjų, nereiktų ir gelbėtojų. Gyventume visi laimingi ir besišypsantys už savųjų baltų tvorelių kaip tame "Nusivylusių namų šeimininkių" užmiesčio kvartale. Bet kol kas taip nėra. Ir kol atsiranda tokių, kurie žaloja bei griauna, verkiant reikalingi tie, kurie gėrio balansą nors minimaliai, bet pasistengs atkurti. Ar bent nesiputos ir netrukdys tiems, kurie tą daro. O tuomet ir kolektyvinė sąžinė švaresnė bus, ir rytojus šviesesnis, ir gal net naujienų srautas – su vis mažiau graudžių pagalbos šauksmų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
tikiuosi,kad jus ne rudmarshkinis-vokishkuju-fashistu palikuonis??...tad meginkite kiekviename zmoguje rasti-surasti ---kas yra gero ,,gal nuo to atradimo!! [eurika!] ir blogis nublanks[taip, tarybu sajungoje zydai "prisitaike" ir savo tapatybe isreikshdavo rusishkomis pavardemis ir vardais,sutinku;;taciau,,ar jums tai trukde???

Anonimas

Anonimas portretas
….Na,tenka apgailestauti ,kad,kad,kad as ne zyde[todel ,kad ta po pasauli ishsibarsciusi tauta; turbut per kancias labai draugishka ir ishradinga ]] ,o autore ==tai gamtos -meno kurinys…...gaila kad jus kreipetes ---zydaite---o ne, pavyzdziui:---autore ar zurnaliste ;;;;tai tik tiek;;[o savo tautybes nezadu keisti ,nors is musu paciu girdziu ,,, ne darancius garbes atsiliepimus,o panieka…]]]

Anonimas

Anonimas portretas
"kauniete",kaip jums paaiškint dar aiškiau?Lietuvį vadinkit lietuviu,ir jis neįžvelgs jokio nacionalizmo.Tai kodėl jūs žydai,pavadinti žydais taip įsižeidžiat?Kaip jus vadinti,gal rusais norėtumėt būti?Juk nei viena tauta nesigėdija savo tautybės?Kažko tai slepiatės,o ko bijote?Naciais gal buvo vokiečiai,bet tai buvo labai senai....
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pasiekėme brandą?
    Pasiekėme brandą?

    Ir ko čia dabar niekam nerūpi ta "Eurovizija", kurią vėl pelnytai prapylėme? O gal ir todėl, kad yra svarbesnių dalykų. Tarkim, balsavimas, kurio antrasis turas dar laukia. Ką pamatėme pirmajame. ...

    14
  • Neišnaudotos galimybės antikvariato rinkoje
    Neišnaudotos galimybės antikvariato rinkoje

    Lietuvoje yra nemažai stiprių savo žiniomis ir patirtimi žmonių, kurių hobis, o gal ir gyvenimo būdas yra kolekcionuoti antikvarinius ginklus. Beje, šis pomėgis taip pat yra gana didelių pajamų šaltinis. ...

    1
  • Blogiau nei mirtis šeimoje
    Blogiau nei mirtis šeimoje

    Angliakasiams pralaimėjus savo streiką, Margaret Hildos Thatcher (1925–2013) vykdomos reformos vis labiau ėmė įgauti pagreitį. Viena jų – privatizacija. ...

    3
  • V. Matijošaitis: apie tuščiavidurius „tyrimus“ ir tai, kam aš neparankus
    V. Matijošaitis: apie tuščiavidurius „tyrimus“ ir tai, kam aš neparankus

    Paskaičius paskutiniu metu pasirodžiusius „tyrimus“ susidaro vaizdas, kad Lietuva grįžo į sovietinius laikus ir verslo vystymas tapo nusikaltimu. Tuo pačiu kyla du svarbūs klausimai – kieno ausys kyšo už šito tuš...

    122
  • „Rytų partnerystės“ dešimtmetis – proga ne švęsti, o susimąstyti
    „Rytų partnerystės“ dešimtmetis – proga ne švęsti, o susimąstyti

    Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal...

    2
  • Rinkėjai niekada nejuokauja
    Rinkėjai niekada nejuokauja

    "Lietuva priešų neturi, ir mano svarbiausias politikos uždavinys – geri kaimynystės santykiai, jų plėtotė. Todėl Lietuvai skirti dideles lėšas kariniams tikslams yra (...) nereikalingas lėšų švaistymas." ...

    2
  • Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą
    Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą

    Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą. Atrodo, kad esame labiau pilietiški ir ne taip lengva mus suvedžioti. ...

    18
  • Nebekrūpčiojanti tauta
    Nebekrūpčiojanti tauta

    Vienas iš "Sofos lygos" politologų vakar bene taikliausiai apibūdino situaciją, kurią šiandien išgyvename. Kad ir kokias pasakas mums sektų apie mažų mokesčių ir didelių socialinių išmokų rojų, net jei sotus L...

    8
  • Porinkiminis trigrašis
    Porinkiminis trigrašis

    Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis. ...

    5
  • Dešinėjanti Lietuva arba ko tikėtis antrame ture?
    Dešinėjanti Lietuva arba ko tikėtis antrame ture?

    Sociologinės apklausos pirmą kartą gali švęsti pergalę. Tuo tarpu politinės dešinės atstovai atgauna jėgas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir tai greičiausiai bus ryškiausia tendencija per ateinančius Europos Parlamento ir kit...

    2
Daugiau straipsnių