Quantcast

Pošventinis „post scriptum“

Jei ne karantininiai apribojimai, šiandien kilnotųsi "Vasaros olimpo" terasos stogas... Kolegos gegužės antrąjį šeštadienį čia burtųsi švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, minimą gegužės 7-ąją. Prezidento Antano Smetonos laikus menantis Spaudos balius, kauniečių žurnalistų vado Vido Mačiulio rūpesčiu atgaivintas 1993-iaisiais, kasmet vydavo šveicariško laikrodžio tikslumu. Energingo, nuoširdaus organizatoriaus pastangas nenutrūkstamai rašyti beveik 30 metų Spaudos balių istoriją galėjo įveikti tik force majeure – pandemija...

Todėl šventiniai žodžiai išsakyti atskirtyje, o atvėsus patetinei retorikai, galima pakalbėti be rožinių akinių. Juolab kad žiniasklaidą, kaip ir valdžią, pas mus nuolat keikia.

Žiniasklaidos, kaip ir valdžios, nereikia mylėti arba nemylėti. Ja galima pasitikėti arba ne.

Taip, yra už ką mus pabarti. Net ir stovėdama šioje barikadų pusėje mesčiau nemažai akmenų į savo daržą. Suplokštėjęs turinys, paviršutiniškas žvilgsnis į atskleidžiamas temas, išsitrynusios ribos tarp geltonosios ir solidžiosios žiniasklaidos, suprastėjusi žurnalistų kalba, kartais ir raudonuoti verčianti... Ilgas būtų mūsų nuodėmių sąrašas, tačiau niekada nedrėbčiau kaip tūlas tautietis: "Bloga šiandien žiniasklaida!" Žiniasklaida negali būti nei gera, nei bloga. Vaizdingai yra palyginęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius: ji kaip peilis – galima ir duonos atsipjauti, ir žmogų sužeisti.

Žiniasklaidos, kaip ir valdžios, nereikia mylėti arba nemylėti. Ja galima pasitikėti arba ne. Pasitikėjimo mandatą mums įteikia skaitytojai, žiūrovai, klausytojai. Jie, kaip ir sveika gyvensena besirūpinantys žmonės, atsirenka kokybišką turinį. Kalbu ne apie tuos, kurie kaip maitvanagiai išlesa blogas žinias ir rėkia: "Pas mus tik apie blogus dalykus rašo!" Rašom apie daug ką. Nelygu, ką pamatysi. Štai 2021 m. pirmąjį ketvirtį minint Lietuvos vardą užsienio žiniasklaidoje teigiamos žinutės sudarė daugiau nei pusė visų pranešimų. Ir "Kauno dienos" auditorija, jei negebėtume didžiuotis savo miestu ir jo žmonėmis, vargu ar būtų tokia gausi. Taigi praėjusios šventės proga sveikinimai jums – dėl kurių mes ir esame.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    8
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių