Quantcast

Politologas: Kaune trūksta stiprių kandidatų

  • Teksto dydis:

Iki rinkimų likus šešioms savaitėms, be sąmyšio neapsieita – nors šiemet Lietuvoje į savivaldos rinkimus kandidatuoja daugiau kaip 14 tūkst. asmenų, bene 400 daugiau nei pernai, dėl netinkamai pateiktų dokumentų iš rinkimų sąrašų išbraukta per 500 kandidatų. KTU politologas Ainius Lašas pastebi, kad, nepaisant didelio kandidatų skaičiaus, žymių pokyčių Kauno miesto taryboje tikėtis nereikėtų.

Šiek tiek daugiau nei po mėnesio, kovo 5 d., vyks Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kurių metu ketverių metų kadencijai bus renkami 1 498 nariai ir 60 merų. Žinoma, kad Kauno savivaldybės tarybai pagal gyventojų skaičių numatyta rinkti 41 narį, tačiau kiek mandatų užims skirtingos partijos – spėliojama.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) dekanas A. Lašas į rinkimų procesą žvelgia atsargiai, mat iki jų – dar nemažai laiko.

14 tūkst. – tiek asmenų kandidatuoja į savivaldos rinkimus visoje Lietuvoje.

„Situacija dar gali keistis. Vis dėlto, sprendžiant iš dabartinių duomenų, „Vieningo Kauno“ mandatų skaičius sumažės, bet yra didelė tikimybė, kad jie išlaikys daugumą. Vadinasi, opozicinės partijos kažkiek pasiaugins savo raumenis, bet kas ir kiek konkrečiai – sunku spręsti“, – sakė ekspertas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos frakcijos 2019–2023 m. kadencijoje gyventojams atstovauja 32 „Vieningo Kauno“ ir šeši Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai. Praėjusių metų vasarį miesto savivaldybės taryboje įsteigta ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurta demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, prie kurios prisijungė viena „Vieningo Kauno“ narė ir du TS-LKD atstovai. Tačiau ar galime tikėtis kitų partijų – Liberalų sąjūdžio ar socialdemokratų sugrįžimo?

„Sunku pasakyti, ar „Vardan Lietuvos“ išlaikys savo mandatus, nes šiai partijai tai yra pirmi savivaldos rinkimai. Be to, Visvaldas Matijošaitis politiškai rėmė S. Skvernelį, tai dalį meru nusivylusių rinkėjų galėtų atstumti ir nuo „Vardan Lietuvos“. Neskubėčiau nurašyti nei „valstiečių“, kurie turi ganėtinai ryškų kandidatą į merus, nei Liberalų sąjūdžio, bet kalbame apie vieną kitą mandatą, o ne kokį nors proveržį“, – teigė A. Lašas.

Politologas prognozuoja, kad trečią kadenciją – nuo 2011 m. – taryboje dirbantys „Vieningo Kauno“ nariai lyderiaujančių pozicijų apleisti neketina ir koalicijos tarp šios ir „Vardan Lietuvos“ frakcijos nenumato.

„Klausimas, ar tos koalicijos iš viso reikės, nes parama „Vieningam Kaunui“ išlieka apystiprė. Čia verta pastebėti, kad dabartiniai „Vardan Lietuvos“ tarybos nariai yra perėję iš konservatorių partijos ir iš to paties „Vieningo Kauno“. Nežinau, kokie jų santykiai su kolegomis iš „Vieningo Kauno“, bet akivaizdu, kad „Vardan Lietuvos“ atstovai yra gana lankstūs, lengvai juda tarp skirtingų politinių vienetų ir todėl sėkmės atveju greičiausiai vėl prisiderintų. Bet ta jų sėkmė dar neužtikrinta“, – sakė A. Lašas.

Šiuo metu Kauno miesto mero postą užima V. Matijošaitis, kurio vardas žiniasklaidoje pastaruosius metus minimas šalia įvairių skandalų. Pagrindinis „Vičiūnų grupės“ akcininkas aršios visuomenės kritikos sulaukė dėl įmonės veiklos tęsimo Rusijoje pradėto karo prieš Ukrainą metu. Lapkritį politiko šeimai mesti kaltinimai dėl neskaidriai vykdytų žemės sklypų pirkimų taip pat prisidėjo prie pakitusios visuomenės nuomonės – pasitikėjimas juo mažesnis nei anksčiau.

Konservatorių kandidatas į merus – irgi kauniečiams žinomas žmogus, bet jo kaip potencialaus mero kandidatūra neatrodo labai stipri.

„Nacionaliniu mastu jo reitingai gerokai nusmuko, bet Kaune V. Matijošaitis vis dar išlaiko pozityvų reitingą. Jį vis dar remia dauguma kauniečių, nors ta dauguma yra sumenkusi apie 20 proc.“, – sakė A. Lašas.

Pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą, mero kadencijų skaičius apribotas iki trijų kadencijų iš eilės, todėl, jei V. Matijošaitis laimėtu Kauno miesto mero rinkimus, tai būtų  paskutinė jo kadencija.

„Kaune trūksta stiprių, žmonėms gerai pažįstamų, alternatyvių kandidatų, galinčių konkuruoti su dabartiniu lyderiu. Tiesa, yra, pavyzdžiui, Aurelijus Veryga, bet tai labai poliarizuojanti figūra ir todėl jam sunku būtų laimėti daugumos kauniečių prielankumą“, – teigė politologas.

Tarp geriau žinomų visuomenės veikėjų, kandidatuojančių į antro pagal dydį Lietuvoje miesto mero kėdę, – laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėjas ir prodiuseris Mantas Bertulis (Laisvės partija), Seimo narys, solistas Vytautas Juozapaitis (TS-LKD).

„Konservatorių kandidatas į merus – irgi kauniečiams žinomas žmogus, bet jo kaip potencialaus mero kandidatūra neatrodo labai stipri. Dar bandoma kvestionuoti ir jo kaip kauniečio statusą, bet nežinau, kiek tai įtikins rinkėjus. Šiuo metu V. Matijošaitis populiarumu gerokai lenkia visus konkurentus ir todėl jis atrodo labiausiai tikėtinas laimėtojas. Bent jau kol kas“, – sakė A. Lašas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Loreta Stonkienė

Loreta Stonkienė portretas
........aš irgi už savo mylimą Matijošaitį... nužudė savo žmoną, liko nenubaustas, nes seni draugeliai kauno mentai (A. Kaminskas, D.Žukauskas, T. Rinkevičius, Jolita Dockienė, Giedrius Skladas ir kt.) sunaikino ikalčius paliepti tuometinio general. komisaro Skvernelio, sūneliai kad tylėtų gavo fabrikus ir milijonus į saskaitas, kyšius dalinosi su Šiliausku, vel liko nenubausti, nes kauno mentai "labai gerai dirba" , sklypus apgaulės ir šantažo būdu pasisavino, tų sklypų infrastruktūrą už miesto pinigus tvarkosi, o kur dar draugystė su Rusija....krč pats kiečiausias kauno banditas, tik už savo Visvaldą balsuosiu.... hi hi hi

Visko matęs

Visko matęs portretas
Nė vienas vadovas, nė viena komanda negali iš karto visus darbus padaryti. Dar labiau, jei ta komanda ne tik iš vienaip mąstančių sudaryta. Tuo labiau - visiems niekada neįtiksi, niekam nekliūva tik tas, kuris nieko nedirba. Ir man akis bado Šilainiuose autobusų stotelėse ant suolų valstybės veikėjus na...ui siunčiantys užrašai, apleisti Jotvingų gatvės pėsčiųjų takai, bet suprantu, ne viską miesto vadovas asmeniškai privalo matyti. O gal dargi miesto tvarkymo skyriaus vadovams jotvingiai, kaip mūsų giminaičiai, ne prie širdies... Tad kartais ir pagalvoji, kad Juozapaitis, dar vienas kandidatas tapti miesto meru, teisus, sakydamas, kad dabar tik miesto centras pudruojamas...

Ne jaunuolis

Ne jaunuolis portretas
Malonu skaityti protingo žmogaus straipsnį. Žmogaus, kuris, mano supratimu, mato bei vertina kiekvieno kandidato kaip asmenybės ir minusus, ir pliusus. Ir aš pritariu autoriaus nuomonei, kad dabartinis meras ir jo komanda neteko dalies savo praėjusiuose rinkimuose turėt rinkėjų balsų. Tam, aišku, padėjo šimtai konservatorių ir jų palaikančiųjų straipsniai spaudoje, komentarai internete, pasisakymai televizijos laidose. Ir kuo gi bandoma mažinti dabartinio mero autoritetą. Matot, Matjošaitis turi verslą Kaliningrado srityje. Bet pagalvojus, kad įmonę parduoti, tai ne išgertą butelį taromate realizuoti. Sutinku, dalis pelno kaip mokesčiai lieka ten, Rusijos valdose, bet kita dalis grįžta Lietuvon. Viską palikti Kaliningrade - tai gardus kąsnelis RUSIJOS valdžiai, kuo ji ir jos gerbėjai tikrai apsidžiaugtų. Nejaugi tokią paramą mūsų nedraugams siūlot. Turėkim kantrybės, šią problemą Matjošaitis, gabus verslininkas ir gaspadorius tikrai išspręs.
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių