Quantcast

Politinio matriarchato apyaušris

Dar premjere netapusi I. Šimonytė jau džiūgavo, kad jos vyriausybėje keliais kartais bus daugiau moterų negu S. Skvernelio ministrų kabinete. Ir tikrai – iš 14 postų pusė turėtų atsidurti moteriškuose rankinukuose. Net į žemės ūkio ministrus kažkodėl siūlomas ne šios srities specialistas K. Starkevičius, o mergina iš konteksto.

Turint omenyje, kad Seimo pirmininko ir premjero kėdės taip pat pastūmėtos moterims, galima teigti: Lietuva tokios valdžios dar išties neregėjo.

Nejaugi tikrai moteriškumas tapo jei ne svarbiausiu, tai svarbiu kriterijumi, kuris ateityje susifermentuos į tą vienintelį?

Šiandien jau visiškai aišku, kad naujausios valdžios orientacijose feministinis genomas bus kur kas aktyvesnis nei bet kada ir šioje kadencijoje kėsinsis vyriškąjį politinį pradą lyg atgyveną nustumti į periferijas.

Stebint iš šalies viskas atrodo labai specifiška, bent jau kai kyla daugybė klausimų dėl pretendentų kompetencijos, ypač tų asmenų, kurių studijos arba buvo orientuotos į kitokias sferas, arba apskritai per skystos siūlomai pozicijai.

Išties, kas šiandien gali pasakyti, kokiais kriterijais remiantis atrinkinėti kandidatai į ministerijų vadovus? Ar tikrai galime būti įsitikinę, kad tai nebuvo žmonių skirstymas pagal lytį, siekiant iš išorės deleguotų madingų proporcijų?

Elementari logika diktuotų, kad lytis čia yra visiškai nesvarbi, kaip ir tatuiruotė ant kaktos. Tinkamiausi kandidatai paprastai būna tie, kurie turi realią kvalifikaciją, vadybinės patirties, o ir jų asmeninės savybės adekvačios tam, ką jie turės dirbti.

Tačiau šiuo atveju reikšti įsitikinimą, kad buvo taikyti būtent tokie kriterijai, neįmanoma. Kai kurios kandidatės čia atsirado lyg dėbtelėjus į kavos tirščius ar dar kartą paskaitinėjus J. Hašeką.

O gal sprendimai priiminėti remiantis kauzaline atribucija, kai tam tikram asmeniui, gerai nepažįstant jo, priskiriamos tam tikros įsivaizduojamos savybės?

Būtų pernelyg primityvu, neatsakinga ir drąsu.

Vis dėlto šiandien jau visiškai aišku, kad naujausios valdžios orientacijose feministinis genomas bus kur kas aktyvesnis nei bet kada ir šioje kadencijoje kėsinsis vyriškąjį politinį pradą lyg atgyveną nustumti į periferijas. Tai akivaizdu iš jau deklaruotų užmojų ir prioritetų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Na

Na portretas
pažiūrėsim, ar moteriškoms pavyks išjudinti šitą nugrimzdusį laivą. Manau, kad ne, tik pridirbs dar daugiau reikalų su tuo savo švietimu ir kitomis iniciatyvomis.

fain!!

 fain!! portretas
na,tas"..vyrishkasis politinis pradas nustumtas I periferijas..." sukele juoka ...isradingasis S.Pocius===tai jo perliukas...,bet te nerauda musu vyrija===visko reikia!!! ir Moteru vyriausybeje taip pat---pagyvensim=pamatysim.[o S.P. su savo taikliais epitetais---nemirtingas!!]

Liūdnas pavyzdys

Liūdnas pavyzdys portretas
Ne lytis apibrėžia žmogaus vertę. Bet jei į ministrus tinka sunkai mokslus įkandanti tatuiruota bakalaurė, ar į valstybės kišenę lindęs ir jau kartą iš ministro kėdės išspirtas verslininkas, sukelia nuostabą visiems. Kur mes grimstame?
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
Daugiau straipsnių