Po saule – nieko nauja?

Šiandien senovės lietuvių mitu, teigiančiu, kad ežerai mūsų krašte radosi kažkam atspėjus jų vardus, tiki gal tik vienas kitas baltiškosios pagonybės išpažinėjas.

Logiškam ir racionaliam mąstymui tokia pasaką primenanti vandens telkinių genezės istorija atrodo kaip graži fantazija, skirta vaikų vaizduotei lavinti. Ir tikrai, apie mitus išgirstame ir juos skaitome dažniausiai būdami mokyklinio amžiaus. Vėliau mūsų vaizdinių laisvė tampa labiau pritaikyta prie daugumos ir bent kiek griežtesnių galvojimo standartų.

Vakarų mokslo filosofijoje jau ilgiau nei šimtmetį yra sutariama, kad mitas yra visa apimantis teiginys, kurio neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti. Tuo jis iš esmės skiriasi nuo mokslinės žinijos. Vis dėlto, skirtingai nei priešistoriniai pasakojimai, vėlesnieji – antikos laikų – kūriniai darė ir tebedaro įtaką Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos masinei vaizduotei ir mąstymui. Tokį jų paveikumą ir įtaigą galima aiškinti remiantis archetipų sąvoka. Šie yra tokios žodinės, dažniausiai poetinės struktūros, kurios siekia pačius žmogiškosios prigimties pradmenis.

Kai prisimename Vakarų šalių literatūrų istoriją, pirmieji į galvą ateinantys pavyzdžiai būtų Homero, Williamo Shakespeare'o kūriniai ir XX a. psichologijos mokslo bei filosofijos poveikis meninei kūrybai. Mąstytojas Leonidas Donskis savo šekspyrologinėse paskaitose yra sakęs, kad austrų psichoanalitiko Sigmundo Freudo atradimai – tai tik britų literatūros klasiko, "Hamleto", "Romeo ir Džuljetos" bei kitų draminių veikalų autoriaus W.Shakespeare'o parafrazė ir interpretacija.

Praėjusiais metais išleista lietuvių poeto Alvydo Valentos knyga "Prierašai neegzistuojančioms "Iliados" ir "Odisėjos" iliustracijoms" yra drąsi tuo, kad psichologijos mokslo tariamas ar tikras naujoves ir daugelį literatūros klasikos kūrinių, beveik visą viduramžių ir modernybės istoriją kildina iš senovės graikų poeto Homero literatūrinio palikimo. Viena vertus, būtų galima teigti, kad tai akivaizdybė, žinota labai seniai, o kita vertus, toks atsigręžimas į Europos šaknis dabar yra itin aktualus ir galintis daug byloti apie istorines mūsų žemyno pamokas. A. Valentos knygoje europiečių ir kitų, kuriuos pastarieji buvo užkariavę ir kolonizavę, atmintis yra nesibaigiantys karai, ginčai dėl moterų, turto ir galios. Su tokia Homero traktuote neįmanoma nesutikti – ją patvirtina kone kiekvienas istorijos vadovėlis.

Vis dėlto, grįžtant prie L. Donskio įžvalgų, klausimai aptariamos knygos autoriui ir skaitytojams skambėtų taip: ar tikrai Europa neturi sielos? Ar tiesa, kad poetinė kūryba tėra atnašavimas dievams, patenkinantis jų savimeilę ir malšinantis jų nuobodulį? Ar pagrįsta būtų sakyti, kad, kaip poezijos eilutėmis kalba A. Valentos eilėraščių subjektas, poezija reikalinga tik dievų gyvybei palaikyti? Atsakymai į šiuos klausimus galėtų aktualizuoti ne vien kruviną Senojo žemyno praeitį, bet ir nuostabius meno šedevrus, kuriuos vakariečiai sukūrė per 3 000 metų nuo Homero laikų. Juk visiškai suprantama, kad senojo graikų dainiaus laikais Europa buvo tik barbarų apgyventi miškai, kalnai ir lygumos. Neįmanoma būtų patikėti, kad Siksto koplyčia ar Miguelio de Cervantezo romanas "Don Kichotas" gimė tik tam, kad numalšintų dievų ar Dievo godumą ir polinkį pasilinksminti. Labai tikėtina, kad Europa nuo Homero laikų išmoko svarbią pamoką: kūryba yra skiriama ir tam, kad žmonės taptų bent kiek subtilesni, pakantesni kitokiam požiūriui, vertybėms ir gyvenimui.

Labai tikėtina, kad Europa nuo Homero laikų išmoko svarbią pamoką: kūryba yra skiriama ir tam, kad žmonės taptų bent kiek subtilesni, pakantesni kitokiam požiūriui, vertybėms ir gyvenimui.

Šiandien, turint galvoje mūsų civilizacinį paveldą, sunku tikėti, kad viskas pasaulyje tėra batalijos, karai ir mūšiai. Žinoma, įžvalgus skaitytojas netruktų pasakyti, kad Europos siela kaip menas ir kultūra yra lengvai sugriaunami, tai patvirtino pasauliniai karai. Tačiau tikrai kvaila būtų neigti, kad kūrybinės Vakarų žmonių galios istoriškai buvo silpnesnės už naikinimo ir prievartos instinktus – po karų beveik viskas atstatoma pirmiausia remiantis pasakojimu, naratyvine galia ir atmintimi.

A. Valentos knyga yra plačiai reklamuota ir aptarta mūsų šalyje, dažniausiai beveik garbinant jos autoriaus kūrybingumą ir joje spausdinamų eilėraščių meninę vertę. Žinoma, tenka sutikti, kad antikinis saiko, proporcijų ir harmonijos principų priminimas mūsų laukėjančiai visuomenei yra svarbus ir savalaikis. Šios knygos skaitymo patirtis – lyg raginimas savuoju gyvenimu ir bendrabūviu įveikti jos mitinį pobūdį, paneigti jos absoliutumą ir visuotinumą. O tai jau kelias per sprindį geresnio žmogaus, visuomenės ir kultūros link, paneigiantis, kad mūsų tikrovę valdo tik žiaurumas ir godumas. Britų sociologas Zygmuntas Baumanas paskutinėje savo gyvenimo paskaitoje išsakė nedrąsią, bet labai optimistišką viltį – žmonija galėtų artėti prie realybės be karų ir konfliktų, jei tik pavyktų įveikti A. Valentos knygoje gražiai piešiamą vidinės ir išorinės sienos tarp valstybių, žmonių ir požiūrių archetipą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

2 Irma

2 Irma portretas
Gal skirkim recenziją nuo publicistikos???

Irma

Irma portretas
Tikėjausi kažką sužinoti apie knygą, kurios neskaičiau, bet taip nieko iš šio straipsnio ir nesužinojau... tik ką pasakė Donskis...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Barokiniai celiulito akcentai
    Barokiniai celiulito akcentai

    Kad tėviškėje būtų bent truputį daugiau logikos, Seimo kepamus įstatymų projektus pirmiausia turėtų aprobuoti psichiatrų komisija. Ji galėtų užkardyti visokias durnystes dar prieš balsavimą. Panašiai, kaip per krikštyn...

    4
  • Namų darbai
    Namų darbai

    Stipriausios Lietuvos krepšinio komandos išėjo ilgų vasaros atostogų, bet darbai klubuose užvirė visu karščiu. Pirmieji vadybininkų žingsniai toli gražu neatspindi viso paveikslo, kurį matysime rudenį, bet dabar jie atrodo blank...

    1
  • Mesijas atvyks dviračiu
    Mesijas atvyks dviračiu

    Gazos Ruože vėl sproginėja bombos, o saugiuose Vakarų miestuose nenutrūkdama aidi gaili visuomenininkų rauda. Dėl Palestinos vaikų ašaras lieja kairieji, dešinieji, autoritarai, demokratai, veganai, intelektualai, progresyvieji jaunuoliai...

    5
  • Kiek dar Kaune uždarys gatvių?
    Kiek dar Kaune uždarys gatvių?

    Uždarius Kauno pilies žiedą, atrodė, kad Kauno transporto sistemą ištiks kolapsas. Tačiau lyg ir prisitaikėme prie spūsčių, susimodeliavome maršrutus, kaip jas apvažiuoti. Žinoma, padėjo ir tai, kad prasideda atostogų metas, kas tik...

    7
  • Švietimo reforma pagal Simpsonus
    Švietimo reforma pagal Simpsonus

    Pradėsiu nuo pokyčio, kurio beveik nepastebėjome ar nesureikšminome. Mūsų gyvenime pasirodė animacinis serialas "Simpsonai". Dalį vaikų laisvalaikio kasdienybės užvaldė šokiruojantys siužetai, kurių suaugusieji niekada nema...

    1
  • Dieveniškių kilpa
    Dieveniškių kilpa

    Vakar šalies abiturientai laikė valstybinį geografijos brandos egzaminą. Reikia tikėtis, kad bent jau šitie pusketvirto tūkstančio Lietuvos dvyliktokų tikrai žino, kur yra Dieveniškių kilpa, kreivė, narplė, mūkla, anka ar tiesi...

    3
  • Sensacijų laukti neverta
    Sensacijų laukti neverta

    Šiandien Ženevoje vykstantis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas jau jo išvakarėse pavadintas istoriniu. Ne tik dėl galimybės apslopinti susikaupusį tarpusavio santykių erzelį – šia prasme abiejų šalių istorijoje b...

    2
  • Ruoškite pinigines
    Ruoškite pinigines

    Lietuviškai valdžios pasiteisinimas dėl milijardinės dujų operacijos "Independence" (angl.) skambėjo "Nepriklausomybė". Energetinė nepriklausomybė. Ir, deja, ji jau baigiasi nuo liepos 1-osios. Dujų kainas driokstelės auk&s...

    4
  • Pabučiuok lovoje šuniuką
    Pabučiuok lovoje šuniuką

    Galimybių pasas buvo tokia pat kvailystė kaip užmojis organizuoti gėjų paradą Kaune. Visoje ES galios žaliasis sertifikatas, ir galimybių pasas teliks tik prisiminimas apie dar vieną krizės valdymo darbų imitaciją. Galėjo geriau mikrobangėje pa&s...

    14
  • Ar tikrai prie ruso buvo geriau?
    Ar tikrai prie ruso buvo geriau?

    Ką jums primena traukinio dundesys? Kelionę į sostinę? Ar kur nors atostogų? ...

    22
Daugiau straipsnių