Plačios ir derlingos žemės

Išaušo 1801-ųjų kovo 4-osios rytas ir JAV Nepriklausomybės deklaracijos autorius, juodaodžių moterų vergas Thomas Jeffersonas (1743–1826) pagaliau tapo trečiuoju savo paties sukurtos valstybės prezidentu.

Manoma, kad gamta jį apdovanojo ne vienu talentu. Oratoriaus įgūdžių tarp jų nebuvo, tad naujajam valstybės vadovui veikiausiai teko ilgai ir kantriai šlifuoti inauguracijos dienos sentencijas vieną po kitos.

"Sparčiai stiprėjanti šalis, įsikūrusi plačiose ir derlingose žemėse, visomis pasaulio jūromis plukdanti puikius savo pramonės gaminius, prekiaujanti su valstybėmis, kurios jaučia turinčios galią, bet užmiršta teisingumą, šalis, sparčiai žengianti mirtingojo akims neįžvelgiamų tikslų link. Mąstydamas apie šiuos nepaprastus dalykus ir regėdamas numylėtos ir taip atsidavusios savo keliui šalies garbę, laimę bei lūkesčius ir mums palankius dabarties ženklus, susigūžiu ir nusižeminęs lenkiu galvą prieš laukiančių užduočių didybę", – įtaigiai išgiedojo savąją mantrą naujasis Jungtinių Valstijų vadovas.

Vienas pirmųjų naujosios administracijos darbų – dabartinės Luizianos valstijos dalies perėmimas iš prancūzų (kita Luizianos dalis tuo metu priklausė ispanams). Teigiama, kad dar ardamas diplomatines dirvas Prancūzijoje (1785–1789), T.Jeffersonas susirgo ūmia frankofilijos forma, tad prie sėkmingo Luizianos "pirkimo" (1803) prisidėjo ir jo asmeninės simpatijos bei gebėjimas sutarti su prancūzais.

1812 m. birželį, likus kelioms dienoms iki Napoleono (1769–1821) avantiūros Rusijoje pradžios, JAV paskelbė karą Didžiosios Britanijos imperijai. Britai niršo dėl abejingos ir pragmatiškos JAV pozicijos Napoleono karų klausimu, o amerikiečiai kaltino britus prekybinių laivų puldinėjimu, jūrininkų grobimu ir ginklų indėnams pardavinėjimu.

Įtampai pasiekus apogėjų, amerikiečiai įsiveržė į dabartinę Kanadą, o britai – į JAV. Siekdami įgyti pranašumą, britai sudarė sąjungą su svarbia indėnų bendruomenės figūra – Tecumsehu (1768–1813).

Tecumsehas ("Krintanti žvaigždė") buvo išties išskirtinė asmenybė. Teigiama, kad jis nestokojo oratoriaus talento ir neretai pasisakydavo už indėnų genčių vienybę kovoje su europidais. Jam esą net pavyko sukurti kažką panašaus į konfederacinio pobūdžio valstybę, tačiau antrasis ir paskutinis JAV bei Didžiosios Britanijos karas jį pražudė (1813 m. spalio 5 d.).

1814 m. rugpjūčio 24 d. britai sudegino JAV sostinę Vašingtoną, tačiau pats konfliktas strategine prasme buvo pasiekęs aklavietę ir nė vienai kovojančiai pusei nesisekė įgyti pranašumo. Tų pačių metų gruodžio 24 d. amerikiečiai ir britai sudarė oficialią taikos sutartį, kurios sąlygomis buvo patenkintos bene visos pusės. Nelaimingi veikiausiai buvo tik indėnai, kuriems naujoji taika nežadėjo nieko pozityvaus.

1821 m. rugsėjį Jungtinių Valstijų pašonėje atsirado nauja savarankiška valstybė. Po daugiau nei dešimtmetį trukusios kovos Meksika atsiskyrė nuo Ispanijos ir pasiskelbė imperija. Vėliau joje pradėjo sparčiai kilti politiko ir kariškio Antonio de Padua Maria Severino Lopezo de Santa Anna y Perezo de Lebrono (1794–1876) figūra.

1835 m. spalį Meksikai priklausiusiame Teksase kilo maištas, mat čia gyveno daugybė iš JAV atvykusių amerikiečių. Numalšinti bruzdėjimą pasiryžo pats generolas Santa Anna (asmeniškai), tačiau ką tokią pavardę turintis asmuo galėjo padaryti žmonėms, be proto trokštantiems būti sparčiai stiprėjančios, plačiose ir derlingose žemėse įsikūrusios valstybės dalimi? Ogi nieko. Generolas išžygiavo ir buvo nugalėtas. Sukilėliai jį paėmė į nelaisvę, o Teksasas pasiskelbė nepriklausoma valstybe, kurioje ryškiausią melodiją griežė prisijungimo prie JAV šalininkai.

1846 m. pavasarį visą Naująjį Pasaulį apskriejo žinia neva tų metų balandžio 25 d. Meksikos pajėgos įsiveržė į JAV teritoriją ir užpuolė amerikiečių karius, vadovaujamus generolo majoro Zachary‘aus Tayloro (1784–1850). Niekam nežinomo karininko populiarumas visuomenėje ėmė sparčiai augti, o tuometis Baltųjų rūmų šeimininkas Jamesas Knoxas Polkas (1795–1849) nusprendė pradėti prieš Meksiką atviro karo veiksmus.

Konfliktas, sulaukęs kontroversiškų vertinimų net pačioje JAV visuomenėje, pasiekė savo apogėjų 1847 m. rugsėjo 13-ąją, kai trys išdidaus, irzlaus ir pasipūtusio generolo Winfieldo Scotto (1786–1866) divizijos pradėjo Meksikos sostinės Meksiko puolimą. Amerikiečiams sėkmingai užėmus kelis miesto gynybos sistemos taškus, Santa Anna nusprendė trauktis iš sostinės, ir netrukus Meksike suplevėsavo JAV vėliava.

1848 m. vasario 2 d. JAV ir Meksikos atstovai sudarė Gvadalupės Hidalgo sutartį. Šis susitarimas ne tik įtvirtino požiūrį, kad Teksaso ir Meksikos siena yra Rio Grandės upė, jis papildė amerikiečių teritorijas dabartinėmis Arizonos, Jutos, Nevados, Kolorado, Kalifornijos ir Naujojo Meksiko, kuriame po beveik šimto metų buvo išmėgintas pirmasis branduolinis užtaisas, žemėmis.

Mainais į tai Santa Anna režimas gavo 20 mln. JAV dolerių (5 mln. buvo duoti teisinėms išlaidoms, mat kai kurie JAV piliečiai padavė Meksiką į teismą). Praėjus daugeliui metų, prezidentas ir šio karo veteranas Ulysses S.Grantas (1822–1885) pavadino 1846–1848 m. konfliktą "viena neteisingiausių kovų, kurią kada nors pranašesnė tauta yra kovojusi prieš silpnesnę", tačiau jo jaunystės laikais sąžinės graužačiai ir kairuoliškiems sentimentams nebuvo laiko.

Itin sparčiai "sustorėjusios" JAV privertė savo piliečius ieškoti atsakymų į politinius egzistencinius klausimus. Kaip reikės valdyti šią plačią ir derlingą valstybę? Ar kiekviena valstija turėtų būti tarsi visiškai savarankiška šalis ir drauge su kitomis turėtų spręsti tik pačius fundamentaliausius reikalus? O gal visos valstijos turėtų būti lyg vienas kūnas, valdomas stiprios centrinės valdžios?

Ar įmanoma suderinti šias dvi kardinaliai priešingas pozicijas? Kas bus, jeigu Vašingtone valdžią užgrobs vergovės panaikinimo šalininkai? Kaip jie privers iš žemės ūkio ir pigios darbo jėgos pragyvenančias pietines valstijas atsisakyti šios ydingos praktikos?



NAUJAUSI KOMENTARAI

To Nezabitauskas

To Nezabitauskas portretas
Trumpumsė pasiėmė savo dešrumsę ir įkišo Putinumsei į subinumsę.

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Ką autorius norėjo pasakyti, JAV prezidentą pavadindamas "juodaodžių moterų vergu"? Ir ne Jeffersonas, bet Džefersonas, ne Tecumsehas, bet Tekumzė ir t.t.

Visiems

Visiems portretas
Negras visada bus negru kuris gulės po palmę ir lauks kol kokosas nukris (jei tik bizūno nepaimsi), kadangi kokosai ten kur juos užvežė šiaip nuo palmių nekrenta tai ir stūgauja.... Didžiausia klaida tai nepasimokinti iš šalių kurios juos kažkada bizūno pagalbą pas save prisivežė ir dabar laisvai juos pas save isileisti tam kad jie ir toliau po palmę sau gulėtų ir mūsų mokesčių mokėtojų kokosais maitintusi, kitaip bus riaušės prieš rasizmą....
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Prancūziška šachmatų partija
    Prancūziška šachmatų partija

    Istorinis – nes išlauktas kone du dešimtmečius – oficialus dvišalis Prancūzijos prezidento vizitas įnešė šiek tiek elegantiškos sumaišties į mūsų kasdienybę, o nykias rinkimų debatų laidas ...

    3
  • Pavojinga ateitis
    Pavojinga ateitis

    141 kėdė ir beveik 2 000 norinčiųjų ant jų ketvertą metelių pasėdėti. Ir nė vienos didžiosios vizijos Lietuvai. Visi kažką painiai porina, kad stengsis, jog piliečiai gyventų geriau. Vienas didžiuojasi padalytais šimtais tiems, kurie sk...

    4
  • Rudenį – ekonomikos pavasaris, bet ne visiems
    Rudenį – ekonomikos pavasaris, bet ne visiems

    Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei n...

  • Trijų jūrų iniciatyva turi būti drąsesnė ir didesnė
    Trijų jūrų iniciatyva turi būti drąsesnė ir didesnė

    Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spal...

  • Įstrigus tarp pozos ir pozicijos
    Įstrigus tarp pozos ir pozicijos

    Jau ir pats Prezidentas su visa antrąja puse patyrė, ką reiškia ištinusių galvų minios egzekucija feisbuke, kai teiginį koks nors interneto imbecilas apverčia aukštyn kojomis, suteikdamas jam visiškai priešingą reik&s...

    7
  • Damos, riteriai ir stasės
    Damos, riteriai ir stasės

    Taip, savaitė nemaloni. Iš pradžių šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė savo pranešimu konferencijoje "Lietuvos Davosas" pakišo degtuką po itin greit įsiliepsnojančiomis pliauskomis – švietimo, lygi...

    3
  • Kas yra ir nėra valstybė?
    Kas yra ir nėra valstybė?

    Iš dviejų tūkstantmečių praeities mus pasiekiantys vaizdiniai ir rašytiniai šaltiniai piešia senovės graikų miestą-polį kaip idealią valstybę, kurioje tikrai gera, saugu ir patikima gyventi. Vis dėlto neatmestina galimyb...

    5
  • Nuo Honolulu iki Paryžiaus
    Nuo Honolulu iki Paryžiaus

    Valstybės istorija – tarsi žmogaus gyvenimo atspindys. Kartais, gimus naujai valstybei, jos teisės egzistuoti nepripažįsta nei seneliai, nei dėdės, nei tetos (Taivano atvejis). Kartais valstybė ima augti, stiprėti, tobulėti ir vystytis, jai vis...

    3
  • Baigsis neprasidėjęs?
    Baigsis neprasidėjęs?

    Eurolygos sezonas dar neprasidėjo, o grėsmė turnyrui jau daugiau nei reali. Kad ir ką kalbėtų bei planuotų įtakingi krepšinio veikėjai, šiuo metu pasaulio sportas paklūsta visai kitokiems įsakymams. ...

    4
  • Cinikų paradas
    Cinikų paradas

    Rusų literatūros klasikas grafas L. Tolstojus, garsėjęs nevaldomu didžiūno šėlsmu, tik perkopęs į antrąją amžiaus pusę ir susizgribęs, kad už visą padarytą blogį galiausiai teks atsakyti, nurimo ir atsigręžė dievop, bet vis tiek neg...

    6
Daugiau straipsnių