Personažai, kurie irgi žmonės

Viename pirmųjų savo darbų turėjau telefonu kalbėti su nepažįstamais žmonėmis, kurie siūlė arba ieškojo poilsio vietos viename iš Lietuvos kurortų. Tuo metu kompleksavau dėl daugelio dalykų, taip pat ir dėl savo (man atrodė) pernelyg plono balso, todėl prieš atsiliepdama įsiteigdavau, kad esu savimi pasitikinti blondinė. Nežinia, kiek padėjo tas susikurtas personažas, kiek – praktika, bet ilgainiui pokalbių su nepažįstamais žmonėmis nustojau bijoti.

Kitame laikiname darbe telefonu nuolat kalbėjau ne savo gimtąja kalba. Nors gimtakalbiai taip pat kalbėjo pačiais įvairiausiais ir ne visada lengvai suprantamais akcentais, mane visada identifikuodavo kaip Rytų Europos gyventoją. Tikriausiai jų akyse tas susikurtas personažas turėjo tam tikrų Rytų Europos gyventojams būdingų savybių (balti sportbačiai, kietai surištas plaukų kuodas, ryškus makiažas – tik spėju pagal tai, ką girdėjau iš vietinių), nuo kurių man buvo nei šilta, nei šalta.

Aš nebuvau ir nesu nei savimi pasitikinti blondinė, nei viso regiono skirtingas savybes jungiantis Rytų Europos moters modelis. Tačiau galiu rašyti taip, kad jūs patikėtumėte, jog esu būtent tokia.

Kai rašiau moteriškiems žurnalams, tekste užsimindavau apie sukneles ir santykius su vyrais, nors nei vienas labai dažnai dėviu, nei galiu pasigirti didele patirtimi antruoju klausimu. Straipsniai moteriškuose žurnaluose – laisvalaikio skaitinių formatas. Nemanau, kad juose reikia cituoti mokslinius šaltinius ar demonstruoti savo enciklopedines žinias. Kur kas svarbiau – kurti ryšį su skaitytojomis.

Štai taip nuo antro galo pradedu pasakojimą apie personažą – tą grožinės literatūros elementą, be kurio joks kūrinys negali egzistuoti. Kita vertus, gal ir ne nuo antro, nes kūrybinio rašymo produktas ne visada yra grožinės literatūros kūrinys. Personažai egzistuoja visuose tekstuose, kurie nėra moksliniai straipsniai, teisės aktai ar sąskaitos faktūros. Socialiniai tinklai taip ištobulino personažo kūrimo priemones, kad toje terpėje sutikti neišgalvotą asmenį yra beveik neįmanoma. Nebent moki skaityti tarp eilučių / vaizdų / kontekstų.

Kita vertus, kiekvienas personažas yra šiek tiek žmogus. Prie savo turimų suknelių kolekcijos pridėjusi pasitikėjimą, kurį demonstruoja kai kurios mano draugės, gyvenimo patirtį, kuria gali pasigirti ne viena mano pažįstama, gaunu įtikinamą moters portretą. Ji – šiek tiek aš ir kartu visai ne aš. Jei sugebėsiu šį personažą tiksliai aprašyti, skaitydama apie ją, atpažinsite gyvą žmogų. Žmonės mus domina. Mums iš tiesų rūpi, kaip sekasi tam tikroviškam, kas kad akivaizdžiai išgalvotam, personažui. Mes skaitome toliau.

XIX a. pradžioje poetas Samuelis Tayloras Coleridge‘as įvedė terminą "susilaikymas nuo netikėjimo" (angl. "suspension of disbelief"), kuriuo apibūdina grožinės literatūros kuriamą poveikį: jei mums pavyksta skaitytoją sudominti ir įtikinti savo pasakojimo tiesa, skaitytojas savo noru "susilaikys nuo netikėjimo" ir laikinai pasiners net ir į labiausiai fantastiškus įvykius kaip į tikrą gyvenimą. O juk būtent to pasinėrimo bent jau aš, pabėgimą į knygas praktikuojanti nuo vaikystės, ir ieškau.

Taigi, sudominti ir įtikinti. "Ponas ir ponia Dursliai, gyvenantys ketvirtame Ligustrų gatvės name, išdidžiai sakydavo, kad jie, ačiū Dievui, normalių normaliausi žmonės." Čia, aišku, skonio dalykas, bet kai nupirkau pirmą "Hario Poterio" tomą savo dukterėčiai dovanų Kalėdoms, naktį praleidau jį skaitydama pati. J.K.Rowling – šiandien turtingesnė nei karalienė, turbūt ne aš viena pasidaviau nuo pirmo sakinio. Septynių tomų serija apie berniuką burtininką prasideda ne nuo pagrindinio, o nuo šalutinių personažų aprašymo. Pasakojama apie juos (įdomus, neįprastas požiūrio taškas), pridedama detalių (gatvės pavadinimas, namo numeris, kad patikėtume, jog tokia vieta iš tiesų egzistuoja) ir, galiausiai, skaitytojas perkeliamas į Durslių minčių pasaulėlį, kuriame "ačiū Dievui" nieko neįprasto niekada nenutinka (originale: "[they] were proud to say that they were perfectly normal, thank you very much.").

Prie ko lenkiu? Prie to, kad nors kiekvienas iš aukščiau mano nurodytų sakinio aspektų yra skirtas skaitytojui sudominti ir įtikinti pasakojimo tikrumu, labiausiai paveikus tas "ačiū Dievui" / "thank you very much" fragmentas, Durslių minčių rentgeno nuotrauka, šiek tiek šaržuotas, bet labai tikslus "normalaus" žmogaus portretas. Normalieji yra universalūs – škotės J.K.Rowling aprašytąjį atpažįstame lyg būtų lietuvis.

Pagal klasikus (pirmiausia, žinoma, Aristotelį), personažas, kad būtų įtikinamas, turi būti netobulas (kaip ir mes visi), adekvatus (t.y. jo / jos veiksmai turi atitikti amžių, socialinę klasę ir / arba situaciją, į kurią pakliuvo), pastovus (ne chloerikas vienoje situacijoje, flegmatikas – kitoje). Dar viena savybė – personažas turi būti kompetentingas, t.y. skaitytojas turi patikėti, kad tos problemos, kurių imasi spręsti personažas, yra mirtinai svarbios, būtinos, kad nėra kitos išeities, kaip tik imtis ir daryti tai, kas yra daroma.

Kad personažai iš knygos puslapių keliautų per gyvenimą kartu su jumis, jie turi būti gyvi žmonės.

Personažas, skaitant kūrinį, kinta, bręsta, t.y. tampa vis labiau savimi. Kartą vienoje psichoterapijos grupėje išgirdau, kad klientas psichoterapijos metu tampa vis labiau savimi. Tada, prisimenu, pasisukau į kolegą ir sakau: "Bet juk ir romane taip – kuo toliau skaitant personažas tampa vis labiau savimi." Kaip nustebau, kai jis man atsakė: "Ką tu čia kalbi, juk klientai gyvi žmonės." Kai kurie iš mūsų, matyt, labiau tiki grožine literatūra. Arba skaito geresnes knygas.

Taigi, žiūrint teoriškai: jei sukonstruosite tokį personažą, kuris turi ne tik gerų, bet ir blogų, erzinančių savybių, jei jo elgesys bus pastovus, o elgesio motyvai – suprantami, personažas bus įtikinamas. Tačiau jis nebus gyvas, jei į šitą mišinį neįlašinsite bent lašelio kraujo. Kad personažai iš knygos puslapių keliautų per gyvenimą kartu su jumis, jie turi būti gyvi žmonės. Pasiskolinkite jums įkyrinčios kaimynės manierizmą, išgirskite, kokiais tiksliai žodžiais kalba taksistas, pamatykite vadovaujamąsias pareigas užimančios moters aprangos detales.

"Niekaip neprisikasi prie tiesos sėdėdama žydinčioje pievoje ir palaimingai šypsodamasi, stengdamasi išvengti savo nuoskaudų, pykčio ir skausmo. Pyktis, skausmas ir nuoskaudos veda į tiesą", – sako Ann Lammott. Ką gi, čia ir yra svarbiausias patarimas – rašant tenka nuleisti šiek tiek savo kraujo ir aprašyti savo vidinius išgyvenimus, tegul ir patiriamus išgalvoto personažo. Kai tam pasiryšite, rašykite atvirai ir taip tiksliai, kaip tik galite. Jei skaitytojas patikės, kad jūsų sukurtas personažas gyvas, patikės ir visa istorija, kad ir kokia fantastiška ji būtų.

Turbūt pastebėjote – šitame tekste manęs daug. Tai ne interviu, kuriame personažais tampa kiti žmonės, ir ne grožinė literatūra, kurioje įvykiai sukasi apie vieną ar kelis pagrindinius išgalvotus personažus. Esė tipo tekstuose personažu tampa pats rašytojas. Gali būti, kad pasirodžiau šiek tiek sausa ir didaktiška, norėčiau, kad būtumėte pajutę, jog turiu humoro jausmą, stengiausi būti atvira, bet, ko gero vis tiek likau su kauke. Mano personažas šiandien – kūrybinio rašymo lektorė. Ji yra kur kas labiau aš, nei ta blondinė iš pirmosios pastraipos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sudas ,smelis ,cukrus ir kraujas

sudas ,smelis ,cukrus ir kraujas  portretas
viskas vienoj vietoj ,kabink su saukstu ir gromuliuok ....

Kaunas

Kaunas portretas
Sakyciau ---tushciazodziavimas ..Bet ---ne. Idomiai sudelioti zodziai ,sakiniai,,na lyg audinys austas,,bet nieko .naudingo ,lengvo Na, lyg TIE --PERSONAZAI ---BUTU NASHTA ,,griuvanti ant skaitytojo :
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Teisingumas: žudikui – 2 tūkst. eurų
    Teisingumas: žudikui – 2 tūkst. eurų

    Po abejotino teismo sprendimo dėl galutinio naudos gavėjo duomenų atskleidimo klaipėdietiškame portale visi tarsi atsitokėjo. Tik niekas, gal išskyrus R.Miliūtę, nesigilino nei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, nei...

    7
  • Nuogi vagys
    Nuogi vagys

    Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: nuosavybė neliečiama. Čia pat minima galimybė paimti ją tik įstatymo nustatyta tvarka teisingai atlyginant. Pasirodo, yra ir kitų nuosavybės transformacijos galimybių, kurias, dažnai to net nefiksuodami, reali...

    8
  • Apie dvi avinų bandas
    Apie dvi avinų bandas

    "Tai tu irgi su visa avinų banda nuėjai pasiskiepyti?" – klausia manęs bičiulė antivakserė. Taip, atsakau, nuėjau. Tik egzistuoja ne viena, o dvi avinų bandos (čia iškart atsiprašau visų, kurie nė vienai bandai savęs n...

    13
  • MMA – 750 eurų, pensija – 800 eurų. Laikytis duoto žodžio turi visi
    MMA – 750 eurų, pensija – 800 eurų. Laikytis duoto žodžio turi visi

    Laikytis duoto žodžio būtina, ypač politikams tai turi būti ne tik padorumo požymis, bet gyvybės ir mirties klausimas. Maža to, rinkėjai turi griežtai prižiūrėti, kontroliuoti ir prireikus priimti tokį nuosprendį. Taip vyksta tose valstybėse, k...

    12
  • Išdraskytas palikimas
    Išdraskytas palikimas

    Martinas Schilleris pergalingai iškėlė rankas ir kaip visada kukliai pamojavo "Žalgirio" sirgaliams. Austro diriguojama komanda ką tik patiesė būsimuosius Eurolygos čempionus Stambulo "Anadolu Efes" krepšininkus ir po k...

  • Investuotojams – raudonas kilimas, o lietuviškiems naujokams – špyga?
    Investuotojams – raudonas kilimas, o lietuviškiems naujokams – špyga?

    Galima ieškoti įvairiausių pasiteisinimų, galima visą kaltę suversti pandemijai ar dar kam nors, tačiau pliki faktai neatremiamai tvirtina – Lietuvos verslas gyvena, geriausiu atveju, įšalo režimu. Atmeskime sostinę ir panagrinėki...

  • Juodojo rugsėjo vasara
    Juodojo rugsėjo vasara

    Septintame XX a. dešimtmetyje kariniai musulmonų ir žydų susidūrimai retai patraukdavo paprasto Vakarų Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojo dėmesį. Tais laikais žmonių protus valdė popkultūros reiškiniai ir seksualinė re...

    2
  • V. Uspaskich: nau­jas po­li­ti­nis-pan­de­mi­nis se­zo­nas EP ir ma­no rei­ka­la­vi­mai
    V. Uspaskich: nau­jas po­li­ti­nis-pan­de­mi­nis se­zo­nas EP ir ma­no rei­ka­la­vi­mai

    Ne­no­riu lįs­ti į sa­vo ko­le­gų – Europos Parlamento (EP) na­rių iš Lie­tu­vos dar­žą, juo la­biau kri­ti­kuo­ti, nes ti­kiu, kad kiek­vie­nas at­lie­ka sa­vo ...

    14
  • Kodekso straipsnis – ne problema
    Kodekso straipsnis – ne problema

    Čekistų būdai, susidorojant su politiniais oponentais, per pastaruosius šimtą metų Spalio revoliucijos lopšyje pasiekė tokias aukštumas, kad šiais laikais auka jau nėra pasmerkiama trijulės ("troikos") viena&scaron...

    6
  • Valdžios kritikai, žmogaus teisių gynėjai Rusijoje uždaromi į psichiatrines ligonines
    Valdžios kritikai, žmogaus teisių gynėjai Rusijoje uždaromi į psichiatrines ligonines

    Internete pasidalinote valdžią pašiepiančiu paveikslėliu? Jūsų banko sąskaita gali būti užšaldyta, o jus patį teismas nurodys uždaryti psichiatrinėje ligoninėje. Tokių metodų tildant politinius oponentus, kitatikius, žmogaus teisi...

    5
Daugiau straipsnių