Penki išbandymai verslui 2019 metais

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istoriją, verslas šįmet turės įveikti penkis svarbius išbandymus.

Išbandymas nr. 1: investuoti į veiklos efektyvumą

Kad atlyginimai šalyje auga sparčiu tempu, stebime jau pastaruosius trejus metus. Bet jei kas nors laukė „nuosaikesnio“ augimo 2018-aisiais, jiems teko susitaikyti su dviženkliu vidutinio atlyginimo padidėjimu. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, darbo sąnaudos Lietuvoje per praėjusius metus išaugo 10,7 procento, kai produktyvumo augimas buvo apie keturis kartus mažesnis.

Su tokiu darbo sąnaudų augimu lengviau pavyko susidoroti toms įmonėms, kurios atliko savalaikes investicijas į produktyvumo didinimą, efektyvesnius procesus ir našesnes technologijas. Toms įmonėms, kurios tikėjosi dar vienerius metus kaip nors „ištverti“ atlyginimų padidėjimą, dabar tenka greitai kurti investicinius planus artimiausiems metams.

Nuo šių metų pradžios minimali mėnesio alga didėja nuo 400 iki 430 eurų. Tai reiškia, kad artėja dar vienas atlyginimų šuolis, be to, palyginti spartus atlyginimų augimas prognozuojamas bent iki 2020-ųjų. Vadinasi, kai kurioms įmonėms atidėlioti investicijas gali tapti per didelė prabanga.

Išbandymas nr. 2: strategiškai valdyti personalą

Kitas išbandymas įmonėms – darbuotojų pritraukimas ir jų išlaikymas. Konsultacijų įmonės „Korn Ferry Hay Group“ duomenimis, darbuotojų kaita Lietuvoje per 2018 m. siekė 23 procentus. Tai reiškia, kad per vienerių metų laikotarpį pasikeičia beveik ketvirtadalis įmonėje dirbančių žmonių. Šiuo metu šalyje turime tai, ką personalo specialistai vadina darbuotojų rinka – derybinė galia yra darbuotojų pusėje, jie lengviau gali išsiderėti palankesnių sąlygų ar rinktis iš kelių darbo pasiūlymų.

Didžiausią spaudimą turėjo pajusti tos įmonės, kurios iki šiol netaikė jokios personalo strategijos ir neturėjo darbo užmokesčio valdymo metodikos. Jų vadovams greičiausiai teko skirti nemažai laiko derantis su atskirais darbuotojais ir spręsti, kam ir kokiu dydžiu pakelti atlyginimą. Tokioje situacijoje laimi tos įmonės, kurios turi aiškiai apibrėžtą personalo politiką. Ji padeda geriau įvertinti dabartinius įmonės komandos pajėgumus, o darbuotojams mokėti teisingesnius atlyginimus, kurie atitiktų jų kuriamą vertę.

Išbandymas nr. 3: neignoruoti susirūpinusių vartotojų

Vartotojų sąmoningumas toliau auga kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje. Turtingesnėse šalyse žmonės vis labiau linkę atkreipti dėmesį į pasaulines problemas, pavyzdžiui, anglies dvideginio emisijų skatinamą klimato kaitą, vandenynų taršą plastiko produktais ar per sparčiai eikvojamus natūraliuosius išteklius. Gyventojai vis labiau tikisi, kad prie šių pasaulinių problemų sprendimo gali prisidėti ir verslas.

Aišku, pagrindinis verslo tikslas dėl to nesikeičia. Įmonės savo klientams ir toliau turi siūlyti naudingus produktus ir paslaugas, o savo savininkams – užtikrinti grąžą, kad jų veiklą būtų galima plėtoti toliau. Tačiau vis didesnės svarbos įgyja priemonės, kuriomis šių tikslų bandoma pasiekti. Visuomenėje jau seniai netoleruojamos neskaidriai ar neetiškai savo veiklą vykdančios įmonės, o artimiausioje ateityje vartotojai vis dažniau tikėsis, kad verslo procesai neprasilenktų su tvarios veiklos principais.

Vienas nedidelis, bet iškalbingas pavyzdys – plastikiniai šiaudeliai. Nors jie sudaro itin mažą dalį visų plastiko šiukšlių, praėjusiais metais jų naudojimas sulaukė didelio vartotojų nepasitenkinimo JAV ir kitose Vakarų šalyse. Tai paskatino veikti ir įstatymų priėmėjus, ir bendroves. Pavyzdžiui, kai kurios JAV valstijos jau uždraudė vienkartinius šiaudelius iš plastiko, o keli greitojo maisto restoranų tinklai, oro linijų bendrovės juos nusprendė pakeisti ekologiškesnėmis alternatyvomis.

Išbandymas nr. 4: didinti atsparumą pasauliniams netikėtumams

Ne visus įvykius pasaulyje lengva prognozuoti, o šių metų siurprizu tapo gerokai išaugusios dujų ir elektros kainos. Prie to prisidėjo ES siekis stabdyti klimato kaitą ir panaikinti perteklines anglies dvideginio kvotas, kas kelis kartus rinkoje padidino jų kainas ir pabrangino energijos gamybą.

Šiuo metu dujų bei elektros kainos rinkoje yra maždaug trečdaliu didesnės negu prieš metus. Prognozuojama, kad jos nesikeis ir pirmąjį 2019 m. pusmetį. Šiuo atveju išlošė įmonės, kurios pastaraisiais metais investavo į savo energetinio efektyvumo didinimą ir stengėsi mažinti energetinių išteklių dalį galutinėje produkcijos kainoje. Tai per šiuos metus paskatins dar daugiau įmonių susirūpinti savo energijos vartojimo efektyvumu.

Aišku, tai toli gražu ne vienintelė sritis, galinti paveikti šalies įmones. „Brexit“ derybų baigtis, pasauliniai prekybos karai ir itin aukštas JAV įmonių įsiskolinimo lygis – tai tik keli galimi 2019 m. įvykiai, kurių poveikį pajustume ir Lietuvoje. Ne visiems pasauliniams rytdienos netikėtumams galima pasiruošti, dėl to tampa dar svarbiau mažinti savo priklausomybę nuo tų, kuriuos galime įvardinti dar šiandien.

Išbandymas nr. 5: laikytis ilgalaikio požiūrio

Ilgalaikis požiūris galėtų tapti svarbiausiu pokyčiu. Šalies verslas šiandien yra pergyvenęs užtektinai nuosmukių ir pakilimų, kad galėtų per daug nesibaiminti dėl artimiausios ateities. Tai, kad 2019 m. pradedame skaičiuoti dešimtuosius nepertraukiamo ekonominio augimo metus turėtų daugelį įmonių įkvėpti žiūrėti į ilgesnę negu kelių ateinančių ketvirčių perspektyvą.

Pamatuota drąsa investuoti, rūpestis darbuotojais ir įsiklausymas į klientų lūkesčius gali tapti pagrindu sėkmingai įmonių veiklai ir artimiausioje, ir tolimesnėje ateityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

Daugiau straipsnių