Biurokratai yra reikalingi. Kaip ir kraujo kūneliai žmogaus organizme. Be biurokratijos jokia šiuolaikiška civilizacija negalėtų egzistuoti. Tačiau biurokratų skaičius privalo būti protingas. Juk net ir baltųjų kraujo kūnelių per didelis kiekis kenkia, gali išsivystyti baisi liga leukemija.

Valdžią išlaikantys mūsų šalies mokesčių mokėtojai seniai jau biurokratijos prispausti. Valstybė tapo jų įkaite. Net pats smulkiausias valdininkėlis gali pristabdyti pačius rimčiausius procesus, sugriauti planus, sugadinti projektus.

Dažnokai atrodo, jog valdininkijos pagrindinis tikslas yra aptarnauti save. Pamėginkite kad ir vietos biurokratų paprašyti kokios pagalbos. Visada jie atras šimtus priežasčių nieko nedaryti. Tai jiems nevalia bausti miesto triukšmadarių, nes taryba nepriėmė dar vieno taisyklių romano. Arba nėra nustatytos skyrių kompetencijų ribos. Tai jie neranda būdų ir priemonių miestui nuo nelegalių reklamų išvalyti.

Valdininkija rašo. Kurpia ataskaitas savo viršininkams, ruošia taisykles, instrukcijas, metodikas, direktyvas, kurių dažniausiai niekas nevykdo. Taip ir nelieka laiko užsiimti svarbiausiu darbu – padėti tiems, kurie juos išlaiko iš savo mokesčių.

Lietuviškas teisinis paradoksas: priimti įstatymą – tik trečdalis darbo. Dar reikia sukurti taisyklių rinkinius, kad tas įstatymas veiktų, konkrečiai įpareigoti valdininkiją ir pareigūnus juos vykdyti ir dar stovėti su pagaliu šalia ir vis pastumti, kad dirbtų.

Todėl jie ir rašo. Nuo to neišsisuksi: laiku neparašysi ataskaitos, neparengsi taisyklių projekto, programos – tuoj pakliūsi į viršininkų nemalonę. O pastūmęs į šoną interesantą, kuris atėjo neapsikentęs dėl smarvės kieme ar siautėjančių chuliganų prie poliklinikos, liksi nenubaustas. Gal net pagirtas: tegu mažiau slankioja po kabinetus – netrukdys dirbti.

Galima pagalvoti, kad piliečių aptarnavimas – tik "vieno langelio" skyriaus vedėjos reikalas.

Artėjant rinkimams prisimenama, kad reikia pamaloninti rinkėjus. Tuomet prasideda interesantų garbinimas, sprendžiamos problemos, kurioms užtenka tik vieno skambučio, nors prieš tai porą metų tingėta aiškintis.

Akių dūmimas vyko ir vyks. Visos partijos per rinkimus žada sumažinti valdininkų skaičių. Tačiau tarp rinkimų šie lozungai sutartinai primirštami.

Išleisdama šimtus milijonų litų biurokratijai išlaikyti, valdžia net negali suskaičiuoti, kiek valdininkų realiai yra: 78 ar 77 tūkstančiai.

Biurokratijos dauginimosi sparta užprogramuota įstatymų ir politikos tradicijos. Juk visų pirma rinkimus laimėję politikai, atsidėkodami už gerus balsavimo rezultatus, deda milžiniškas pastangas įdarbinti valstybės tarnyboje ne tik partijos kolegas, bet ir savo žmonas, vyrus, seseris, žentus.

Prieš dešimtmetį tapo madinga dauginti biurokratų skaičių, kuriant viešąsias įstaigas. Siekdami įdarbinti kuo daugiau savųjų, bet nenorėdami, kad oficialūs skaičiai dėl etatų didėjimo badytų akis, politikai sugalvojo, kad savivaldybių ponams nedera rūpintis kai kuriais kasdieniais žmonių rūpesčiais. Todėl prikūrė viešųjų įstaigų, kurios dirbo tą patį, ką anksčiau savivaldybių administracijos, tik žymiai brangiau. Prireikė naujų viršininkų, vedėjų, buhalterių, personalo vadovų, kompiuterių ir pastatų išlaikymo išlaidų.

Prieš penkiolika metų buvo sukurtos apskritys. Kas galėtų paneigti, kad ir jų tikslas nėra saviškių aprūpinimas darbu? Ši struktūra labai primena valdančių partijų rinkimų štabus, dirbančius už valdiškus pinigus.

Premjeras A.Kubilius teigia ėmęsis konkrečių veiksmų biurokratijai mažinti. Išties iš ministerijų buvo atleista keletas dešimčių senokai jose dirbusių specialistų. Berods visi jie – rinkėjų nuo valdžios nustumtų partijų statytiniai. Tačiau veikiausiai patys etatai nebuvo kardinaliai naikinami, juos užėmė naujos valdančiosios koalicijos žmonės. Departamentų, skyrių, pareigybių pervardijimai ar naujų kūrimas vietoj panaikintų nė kiek nesumažino realaus klerkų skaičiaus.

Plačiai reklamuojamame Nacionaliniame susitarime numatyta kitais metais sumažinti biurokratų aparatą 10 proc. Sunku patikėti. Nes iš žadėtų atleisti 3000 valdininkų atkurtoji Saulėlydžio komisija iki rudens sugebėjo šiaip ne taip panaikinti apie porą šimtų etatų. Per spalį A.Kubilius žadėjo panaikinti pusšešto tūkstančio pareigybių. Apie rezultatus neteko girdėti. Tik premjero filosofiją apie užmokesčio fondo valdininkams mažinimą.

Šiais sunkiais laikais sudėtinga surasti kitą darbą. Žmonės nekalti, kad nuo 2003 metų valdininkijos etatų kasmet augo beveik po tris tūkstančius. Kita vertus, biurokratų išponėjimas vėliau ar anksčiau turėjo atsisukti ir prieš juos. Nemanyčiau, kad pirmiausiai bus atleidinėjami geri, padorūs, sąžiningi valdininkai.

Efektyviai biurokratus šienavusi sostinės savivaldybė, nuo spalio pirmosios sumažinusi valdininkų nuo 923 iki 710, tikriausiai neišvarė į gatvę geriausių žmonių. O gal vėl viską lėmė ne žmogiškosios savybės, o partinė priklausomybė?

Klaipėdoje kalbama apie 35 valdininkų atleidimą.

O juk nepaprastai sunku ir kvaila patiems save atleidinėti.